Gvildenu problemą, nes man to COVID-19 skiepo labai reikia – ir ne vėliau kaip kovo pradžioje. Ne dėl to, kad kaip nors kitaip, nei visi, bijočiau koronos, tiesiog turiu lėktuvo bilietą ir šlakelį vilties, kad ta pandemijos banga pavasariop kaip nors atslūgs, išgaruos ar bus nukreipta jos tyrėjų nurodyta linkme. O aš sėsiu į lėktuvą ir skrisiu aplankyti anūkės… Bėda ta, kad man reikės parodyti ne tik asmens dokumentą, lėktuvo bilietą, bet ir skiepų pasą. Kitaip anglai neįsileis.
Taigi, atrodo, vėl susilaukėme kadaise užmiršto ir praėjusį amžių bei sovietmetį primenančio dalyko – deficito. Kas jo nežino, priminsiu: tai daiktas ar paslauga, patarnavimas, kurio visiems reikia ar labai norisi, tačiau nėra tiek daug, kad kiekvienam užtektų. Ir tenka dėl jo la-a-abai pasistengti.
Tokia dabar atrodo vakcina nuo COVID-19 ligos.
Vis žvalgausi informacijos, gal bus kas nors pasakyta apie komercinę vakcinaciją, nes esu tikra, jog tokios paslaugos greitai prireiks ne tik man. Kol kas arba neprimatau, arba nemoku naršyti, arba tokios tvarkos dar nėra.
Žinoma, dar taip neseniai bakstelėjo tą skiepą pirmam laimingajam, tad apie kokias tvarkas galima kalbėti? Ta pusės šaukštelio vakcinos dozė vis dar panaši į švęstą vandenį dykumoje.
Beje, ir Prezidentūra pripažino, kad jau egzistuoja vakcinacijos deficitas, nes pastebėta, jog prie skiepų rikiuojasi eilutės „iš pašalio“ – iš viršaus, iš apačios, iš kairės ar dešinės. Ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Prezidentas kalba apie skaidrumą, registravimo tikslumą, valdžios iniciatyvą nepulti pirmiesiems, trijų žingsnių taisyklę…
Kalba apie viską, tik ne apie tai, kas mane domina, – apie galimybę kada nors – arba tiksliau, iki kovo pradžios – už savus pinigus susileisti pirmą, paskui antrą skiepą ir gauti antspaudą. Arba kitokią žymą. Ir pateikti pasienyje.
Tiek to apie mano planus. Geriau pakalbėkime apie deficito sistemą. Deficitas, primenu, tai toks ekonomikos ypatumas, kai pinigų yra, o tai, ko nori, gauti negali. Šalia deficito visada auga „šešėlis“, šalia šešėlio prisiplaka kitokios neskaidrios iniciatyvos, struktūros. Žodžiu, viskas pagal patarlę „Kuo toliau į mišką, tuo sotesni vilkai“.
Mąstykime toliau. Kai žmonės ko nors siekia gauti bet kokia kaina, iškyla padirbinių ar kitokios apgaulės rizika. Sakykime, kas nors itin klastingas ir nesąžiningas žmogui, labai norinčiam pasiskiepyti be eilės, gali suleisti ne vakcinos, o, sakykime, fiziologinio tirpalo (duok Dieve, kad ne kokio nors bakterizuoto vandens!). Stop. Tikrai nemanau, kad taip bus, kad medikai ar valdžia nesąžininga. Tiesiog analizuoju kraštutinius deficito ypatumus ir jo grėsmių likvidavimo galimybes.
Kaip jau buvo pastebėta, prie deficito visada eilės. Pirmiausia stoja galingiausieji, paskui vorele rikiuojasi jų giminės, draugai ir kiti artimieji. Būna ir reikalingų žmonių eilė, kuri sudaroma pagal modelį „ranka ranką plauna“. Dar viena ilga eilė – galintys už deficitą susimokėti gerokai daugiau nei jis yra vertas.
Ko gero, būtent pastarasis ypatumas mus ir privers šiek tiek pamąstyti. Reikia pasverti, kiek ir ko prarasi nieko nedarydamas, nešokdamas aukščiau bambos, ir kiek neteksi, jei įsisuksi į šitą užburtą ratą.
Yra ir gera naujiena – vakcinavimo deficitas yra laikinas. Tęsis tol, a) kol visus suskiepys, b) kol pagal kokį nors parametrą ateis tavo eilė arba c) kol panaikins draudimus.
Jei niekas nepasikeis, įtariu, kad man teks keisti lėktuvo bilietą. Kol kas tai atrodo saugiausias variantas.
