REDAKTORIAUS SKILTIS: Ką tik…

Audronė MALŪKIENĖ

Praėjusi savaitė buvo gera. Ir gana įdomi.
Iš Mažeikių tik vakar išvažiavo keturi jūriniai konteineriai su interaktyvia Klimato muziejaus ekspozicija.
Smagu buvo skaityti kolegės rašinį – šio muziejaus gidė mažeikiškius įvertino kaip pačią aktyviausią ir gausiausią auditoriją. Dar smagiau sulaukti niekada klimato kaita pernelyg nesidomėjusio žmogaus pasakojimo, iš kurio supratau: buvo labai įdomu. Ir dar – klausimų iš serijos „Ar žinai?“.
Kiek reikia žmogui turėti avalynės ir drabužių – ir kokių, kad padėtų gamtai. Kiekvienas prie Mažeikių kultūros centro automobiliu atvykęs lankytojas buvo supažindintas, kiek žalos neilgos kelionės metu padarė aplinkai. Ir ką galėtų padaryti gero mainais.
Pavyzdžiui, vieną dieną per savaitę nevalgyti mėsos ir pieno produktų. Sakysite, ką bendra mūsų valgiaraštis turi su esminiais klimato pokyčiais. Pasirodo, labai daug. Ir ne tik iš asmeninės sveikatos pozicijų žvelgiant. Aiškėja, kad galima žvelgti ir globaliau.
Per šią informatyvią viešnagę daug ką išgirdau. Atkreipkite dėmesį: ne išklausiau, o išgirdau. Ir dabar galvoju, kam atiduoti trečią ir ketvirtą porą sportinių batų, įprastai vadinamų kedais. Nors rekomenduota turėti tik vieną porą… Nustebau, kad šviesios spalvos džinsų medžiagai pagaminti sunaudojama daugiau energijos ir daugiau taršalų išmetama į atmosferą, nei pavyzdžiui, tradicinei tamsai mėlynai…
Ir dar daug įdomių dalykų man buvo papasakota. Matyt, ne veltui kartais prie šio aplinkosauginio muziejaus mažeikiškių eilės stoviniavo.
Penktadienį būriai gimnazistų ėjo į iškilmes – atsisveikinti su savo mokykla ir mokytojais. Pagaliau sulaukę egzaminų rezultatų jie galėjo atsiimti vidurinio mokslo baigimo pažymėjimus. Ir greitai, dar prieš rugsėjį, pajusime, kad Mažeikiai lyg ir ištuštėjo. Tą miesto tuštėjimo metą dar labiau išryškina gandrai ar kregždės, anksčiausiai paliekantys šiuos kraštus ir toli keliaujantys. Gal ir banalu būtų lyginti, bet jie skrenda ten, kur šilta, kur bus galima išgyventi. Kai mes galvojame apie iš Mažeikių kasmet bėgančią jaunystės dvasią ir nuotaiką, gal turėtume prisiminti paukščius? Jų nesulaikysi. Net ir narvelyje.
O kol kas – geros likusios vasaros jiems ir jų mokytojams. Taip pat visiems, kurie išsiims iš spintos tamsiai mėlynus džinsus, kedų porą ir kur nors iškeliaus. Pėsčiomis ar kokia nors netaršia (gal visuomenine?) transporto priemone. O paskui sugrįš atgal į Mažeikius. Namo.
Juk vasara dar ką tik įpusėjo. Ką tik.
Audronė MALŪKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto