REDAKTORIAUS SKILTIS: Kitokia atranka

Audronė MALŪKIENĖ

Šiandien galvoju: o juk teisūs buvo mūsų senoliai, pasakę, kad kuproto nė grabas neištiesins. Arba paminėję tą patį grėblį, kurį naudojame kaip laiptus. Arba dar kokią nors liaudišką išmintį, bylojančią, kad, jei ko neduota, nereikia žmogaus ir prievartauti, tik tuščiai laiką sugaiši…

Ir nesvarbu, kad aplinkinis pasaulis siunčia vis rimtesnius išbandymus, užuominas, mes tik trumpam susimąstome apie kažką vertingo ir svarbaus, bet trukt – ir vėl už tų pačių vadžių…
Apie ką aš? Šiomis dienomis manyje ginčijasi du asmenys: draugas ir žurnalistas. Mat pažįstu žmonių, kurie, ko gero, nusigręžtų ir nueitų, jei paviešinčiau (ar net paprašyčiau leidimo paskelbti) jų gerus darbus. Jie daro tai, ką mano esant reikalinga, ir nelaukia nei pagalbos, nei nurodymų, nei organizacinių patarimų. Jie nesifotografuoja ir neveda gerųjų darbų balanso. Jie gali pasiūlyti prisidėti ir garantuoti, kad ta pagalba ir bus tik pagalba.

Ne reklama, ne saviraiška, ne viešųjų ryšių akcija.
Dažniau pastebiu (manau, ir jūs matote) kitokio veikimo apraiškų. Bet kokia idėja, iniciatyva, veiksmas ar net jo užuomazga yra dokumentuojama, įsivaizdinama (įamžinama vaizdu – aut. past.), viešai paskelbiama: štai, žiūrėkite, koks aš!

Tikrai neturiu galvoje bendruomenių, kurios džiaugiasi galėdamos padėti ir organizuoja, kad tos pagalbos būtų dar daugiau. Žmonių, kurie skelbia, kad turi paramos: butų, namų, daiktų – gal kam reikia. Organizatorių, kurie dėkoja tiems, kas palaikė ir prisidėjo…
Ne, dabar kalbu apie vis labiau artėjančius rinkimus. Tikriausiai ką nors prajuokinsiu, pasakiusi, kad man šį kartą labiausiai imponuotų kuklus politikas. Jį ir rinkčiau.

Aha, pasakysite, tokio išties reiktų paieškoti, nes politika yra toks padaras, kuris skaniai praryja tyliuosius. Praryja ir net negurkteli. Bet kažkodėl tikiu, kad tokių žmonių vis tiek galima rasti – ir net mūsų politikoje.
Sugalvojau. Teks sekti socialinius tinklus ir stebėti, kas nė karto nepasigyrė, koks yra geras, dosnus ir pilietiškas, kiek daug nuveikė ar dar nuveiks.
Turiu vilties, kad iki rinkimų pavyks iš didelio būrio asmenų, laukiančių politinio stebuklo, išgriebti bent vieną – mažiausiai „prisipiarinusį“.
Nieko vertingo nėra tame mano nusistatyme, pasakytų senoliai. Bet nors atranka bus įvairesnė. Kad ir vieno žmogaus atlikta.
O gal kas nors nori prisijungti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto