Tęsiu karantininį savo koronuotų minčių dienoraštį.
- Kokia teisinga liaudies išmintis – vakarykščiu protu visi gudrūs. Stebina mažeikiškių kaltinimai „Varduvos“ kavinei dėl to, kad būtent joje surengto pobūvio metu žmonės galėjo užsikrėsti koronavirusu. Tokie priekaištai – absoliuti nesąmonė. Emocinė tryda.
Pirma, prisiminkime kovo 14 dieną. Tos savaitės ketvirtadienį buvo paskelbta, kad nuo pirmadienio prasidės karantinas. Virusas jau artėja, bet… Jei kas nors tą penktadienį ar šeštadienį būtų išėjęs į miestą su kauke ir vienkartinėmis pirštinėmis, pagalvotume, kad žmogelis persisaugojo. Juk ir mūsų valdžia dar vos ne dvi savaites būriavosi be jokių apsaugos priemonių. Pati ekrane mačiau.
Visi dabar gudrūs iš šios dienos varpinės žiūrėti ir teisti. Ūdyti reikia tuos, kurie taisyklių nesilaiko ir dėl to virusą platina.
O jei kam tulžis liejasi per kraštus, yra paprastesnis būdas: išgerti dvi ar tris stiklines pasūdyto šilto vandens ir pasilenkti virš unitazo. - Mus stebi. Kai tik prasidėjo Ukmergės įvykiai, draugei telefonu pasakiau, kad garsioji „Antis“ – kaip Mikalda ar Nostradamas. Daugiau nei prieš trisdešimt metų išpranašavo koronaviruso plitimą Lietuvoje. Ir dar padainavau: „Balandžių daug Ukmergėj, / Jie nekalti, tačiau apsėsti. / Neglostyk jų visiškai – / Zombiais gali tu užsikrėsti.“
Dar patikinau, kad tokios savo „įžvalgos“ viešai neskelbsiu – bus pernelyg juodas humoras, mano galva, negražu ukmergiškių atžvilgiu.
Praėjo gera savaitė, gaunu „siuntinuką“ – LRT mediatekos failą su prierašu: „Būtinai pažiūrėk“. Pažiūrėjau. „Dviratis“ padarė puikų humoristinį šou, „analizuodamas“ lietuvių atlikėjų pranašiškus tekstus.
Po to, kai prisijuokiau, galvoje aktualizavosi dilema: arba mąstome ir asocijuojame vienodai, arba mus kažkas seka. - Vietos valdžia sugalvojo administracinę reformą. Nori panaikinti vieną kaimišką seniūniją. Kodėl būtent dabar? Patogu priimti sprendimą, nes karantino metu žmonės negali būriuotis, pakiemiais vaikščioti, parašus rinkti, protestus organizuoti?
O gal tai naujas valdiškas kovos su pandemija būdas, kai galvojama: jei skubiai pakeisim seniūnijų ribas, koronavirusas sutriks ir pasitrauks?
Vadovaujantis tokia logika galima prastumti ir kitokių nepopuliarių sprendimų. Viešajam interesui dabar ne tai galvoje. - Kolegė pasiguodė: kai kurie vietos politikai apimti nerimo, kad jau kurį laiką jų niekas nepastebi, nekalbina, nefilmuoja, nesuteikia sąlygų išsilieti. Tad klibina ją.
Paaiškinau, jog tokius politikus privalu suprasti ir užjausti – dabar visiems sunku gyventi be tautos dėmesio arba, neduok Dieve, žiūrėti, kaip tą dėmesį pasiglemžia kiti.
Kad ir kaip norėtųsi, su korona šiuo klausimu nepasirungsi.
Po to pasvarsčiau, kad visiems būtų aktualus mūsų politikų atsakymas į vienintelį klausimą: „Ką Jūs ASMENIŠKAI ir KONKREČIAI padarėte, kad būtų sustabdytas COVID 19 plitimas Mažeikiuose?“
Net jei jie atsakytų, kad sėdi namuose, niekur nevaikštinėja, nevažinėja, su niekuo nesusitinka, ir tai būtų geras prisidėjimas prie bendro COVID 19 užkardymo proceso.
Galvoju: gal artimiausiu laiku tai ir reikėtų padaryti? Tiesiog paklausti. - Gimtadienis. Ką darysi. Bet kodėl, kodėl buvau tokia kvaiša – visiems iš anksto ištriūbijau, kad balių nebus, nieko nekviečiu, svečių grūsties nelaukiu?! Būčiau laiku prikandusi liežuvį, dabar galėčiau dejuoti: „Kokia nesėkmė, koks nusivylimas… Taip ruošiausi jus visus surinkti, pavaišinti, palinksminti, bet ta nelemta korona!“ ir reikalauti dėmesio. O gal net dovanų, paliktų prie laiptinės durų.
Seniai žinau: liežuvis – mano priešas, žodis – sidabras, tylėjimas – auksas, bet vis lipu ant to paties grėblio.
