Užgavėnės man šiek tiek panašios į politiką. Ir apeigų tikslingumu, ir persirengėliais, ir jų pažadais bei įspėjimais, ir prašymais ar reikalavimais, ir kaukėmis…
Užgavėnių šėlsmu vejama žiema, suprask, užsitęsusi blogybė, trukdanti mūsų atsigavimui ir klestėjimui. Politinės deklaracijos taip pat orientuotos į visų mūsų geresnį gyvenimą. Ar reikėjo tą žiemą ir tas negandas vyti, kaip reikėjo vyti, kiek lėšų tam skirti, kokias priemones naudoti, retas kuris žino. Mes – taip pat šiuose procesuose dalyvaujame ar juos stebime be didelio žinojimo ir konkrečių tikslų. Nes tokia tradicija.
Užgavėnių persirengėliai mus maitina, girdo, gydo, šokdina ir verčia skanduoti, kad Morei – galas. Ne visi po šių vaišių ir procedūrų pasijunta geriau nei iki tol. Politikai taip pat nėra garantuoti, kad jų pastangos duos tikėtiną geresnį rezultatą. Bet tokia tradicija, kad reikia stengtis.
Užgavėnių personažai ir mūsų senolių išmintis liepia tą dieną prisivalgyti iki soties. Nes paskui teks veržtis diržus. Politikoje vyksta panašūs reikalai, visi apie paskutinę sotį šneka garsiai ir svarsto, kad reikia sekti kainas, gamintojus, tarpininkus, pardavėjus ir ką nors daryti. Kai nueinu į parduotuvę, suprantu, kad geriau privalgyti šiandien. Kas bus paskui, nežinia. Gamintojai, prekeiviai ir vartotojai laikosi savų tradicijų. Ir vieni kitus keikia. Kaip mes – jau nusibodusią Morę ir kainų šėlsmą.
Visi, kas nors kiek tą dieną pakeitė savo įvaizdį, bėgioja po namus prašydami blynų, bet geriau – pinigėlių. Jei neduosi, pažadės tau įvairių nemalonių. Vadovaudamiesi politikų paliepimais, mokesčius mokame ne blynais, išlygų nėra, nemalonumai už jų slėpimą ar atsižadėjimą aiškūs. Tokie įstatymai.
Užgavėnės – tai kaukės. Kiek teko bendrauti su politikais, ne vienas prisipažino: be kaukės – niekaip. Politika – rimtas žaidimas, jame draugų nėra, savimi gali būti tik užsirakinęs ir aklinai uždangstęs langus. Ir tai niekada nežinai, kas gali būti panaudota prieš tave. Ir keista, kad tiek daug laisvų (sąlyginai) žmonių kažkodėl nenori savimi būti. Renkasi politiką. O gal aukojasi? Matyt, tokia karma.
Per Užgavėnes paprasčiau – yra aiškus naikintinas objektas, sąstingio priežastis, vienintelis šalčio ir darganos kaltininkas – Morė. Politikoje… Geriau patylėkime, nes ir objektai, ir subjektai nuolat keičiasi. Ir nežinosi, kam lenktis, o nuo ko laiku nusigręžti. Jei reikia, žinoma.
Et, ką daug svarstyti ir spėlioti… Šiandien eikime vyti žiemos. Politikos geriau nejudinti. Irgi gili tradicija.