REDAKTORIAUS SKILTIS: Provincialiu žvilgsniu

Autorius
Audronė MALŪKIENĖ

Žiūriu į lapą ir galvoju: nuo ko pradėti. Gal pradėsiu nuo vienos teležvaigždės iš aukštos scenos mesto palyginimo, kad laikraštis – tai dinozauras. Suprask, praeities reliktas. Tokiu atveju, aš, laikraščio redaktore dirbusi tris dešimtmečius, galiu jaustis dinozauro probobute ar provaikaite – nežinia, kaip pasuksime temą. Bet kokiu atveju, turiu patirties, šiek tiek nuomonės ir šiek tiek galimybės ją išsakyti.

Tai štai. Jei mane atleistų iš darbo ½ įtakingų žmonių (arba pusės šefo) pageidavimu, o ne dviejų trečdalių, net neabejoju: niekas prie „Santarvės“ su plakatais nestovėtų.
Ir, patikėkite, man dėl to nė kiek neskauda.

Na, gal ir būtų gražu nors dienai kitai susitapatinti su demokratija, laisva spauda ir t. t., ir pan.? Bet, matyt, teisingai prieš penkis dešimtmečius sakė kolegė: esą, nieko aš nepasieksiu, nes be garbėtroškos ir pramušamojo charakterio.
Nukrypau nuo temos. Grįžtu prie dinozaurų ir kitų iškasenų.

Kažin kodėl niekas su plakatais ir paramos siūlymais nesibūriavo, kai vienas po kito užsidarė maži rajonų laikraštėliai? Arba kai likę kolegos lyg ta varlė grietinėje plakasi, kad sumuštų sviestą. Arba, aiškiai sakant, kad gandą apie vietinės (rajoninės, regioninės) demokratijos ir spaudos laisvės pražūtį padarytų gerokai perdėtu ir atidėtų dar metams, kitiems, o gal ir dešimtmečiui. Aplinkiniai ir ypač tolimieji, iš sostinės, kažkodėl nepuola mūsų gelbėti ar bent užjausti, tik kreivai žiūri ir dar kreiviau praneša, kad dinozaurai, įsivaizduokite, jungiasi į konsorciumus ir dalyvauja lenktynėse dėl vienos ar kitos ministerijos arba fondo projekto…

Nėra meilės tarp savų? Ir nereikia. Mums užteks laisvės.
O dabar žiūriu, klausausi ir patikėti negaliu: koks išskirtinis dėmesys – sostų karams ir toli gražu ne bado lenktynėms. Taip, jūs teisūs, atspėjote: provincialus pavydas mane jama ir graužia.
Pavydas – tik viena mėnulio pusė, o kitai vis tiek įdomu, dėl kokių priežasčių kratosi dalis mūsų demoso. Nejau tik dėl skyrimo ir atleidimo iš vieno etato aprašo?

Ė ne, kad ir iš šalies pakraščio esu, bet dar ir knygas skaitau, ne tik laikraščius.
Pagrindinis bet kokio detektyvinio ar gyvenimiško ermyderio klausimas: kam tai naudinga?
Įsikirtote? Minčių girnapusės jau sukasi?
Mi-li-jo-nai.
Tai jums ne koks vietinis bliūdas su grietine. Ir ne blūdas. Čia labiau panašu į gerai padaugintą kognityvinį disonansą.

Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Skip to content