REDAKTORIAUS SKILTIS: Rinkodaros klastos

Audronė MALŪKIENĖ

Nelemtas tas vasaros laikas. Pusę metų treniravau organizmo laikrodį – prabusti prieš šešias – šiek tiek anksčiau už žadintuvą. Po bandymų mėnesio – akivaizdūs pasiekimai, nors geriausiai, beje, man sekėsi šeštadieniais ir sekmadieniais. Dabar – vėl viskas iš naujo: ir miegoti per anksti, ir keltis norisi vėliau. Pirmadienį nutariau, kad protestuoju ir atsikėliau šeštą – senu laiku.

Bet aš ne apie tai. O apie informacinius sukčius, kuriuos priminė laikrodžio rodyklių persukimas. Prieš porą mėnesių parduotuvėje mane ir porą draugių, kartu užėjusių šio to nusipirkti, sustabdė dvi moteriškės su apklausos lapais – esą, ką galvojame apie laiko kaitaliojimą. Kaip jau minėjau, šitas procesas mane erzina, tad nutariau išreikšti savo nuomonę. Pasakiau vardą, pavardę, telefoną, dar, tiesa, pasižiūrėjau, po kokiu tekstu pasirašau. Kadangi buvau ne viena, kitos informacijos neberinkau, klausia – vadinasi, reikia, aktualu, gal ES pagaliau pajudėjo su savo pažadais sustabdyti tą nesąmonę.

Po kelių savaičių sulaukiau skambučio. Moteris man paaiškino, kad dalyvavau apklausoje, kažką laimėjau, o prizą atsiimti teks šeštadienį ar sekmadienį atėjus nurodytu adresu.
Iš pradžių norėjau prieštarauti – jokiose apklausose nedalyvauju, prizų nesivaikau, nes tikrai gerai žinau apie veltui dalijamo sūrio ypatumus. Paskui toptelėjo mintis – čia tas rodyklių sukinėjimo atvejis, mano nuomonė apie vasaros ir žiemos laiką.

Net įsižeidžiau – mane, turinčią šitiek patirties ir kitus mokančią, kaip „neišsidurti“ ir nepapulti ant kokio nors informacinio gundytojo kabliuko, šitaip gražiai suvystė! Pasitikslinau, ar čia tas atvejis, paaiškėjo, taip, iš tikrųjų. Pasakiau moteriai, kad niekur neisiu. Palinkėjau geros dienos (atseit, sėkmingai kvailinti kitus) ir nutraukiau pokalbį. Po minutės kitos vis tik parūpo pasitikslinti – paskambinau ir paklausiau, ar tas mano požiūris į laiko kaitymą kur nors nukeliaus. Moteriškė nieko negalėjo pasakyti, tik numykė.
Teisingai, o ką gali atsakyti kvailam žmogui, kuris savo noru ir savo ranka įrašė ne išgalvotą, o savo telefono numerį?

Žinoma, jei būtų prašę ko nors „asmeniškesnio“ – paso duomenų ar pan. – tikrai būčiau sunerimusi. Dabar tik telefono numeris, atiduotas atitinkamai marketinginei kampanijai ir išradingai kompanijai. Gaila, nepasidomėjau, kokį prizą man būtų įteikę ir kokį pirkinį įsiūlę. Pernelyg karštakošiškai sureagavau į savo naivumą ir pardavėjų klastą.

O pasakoju viską dėl to, kad panašių atvejų gali būti ir daugiau. Ir ne tokių nekaltų. Ir susijusių su šių dienų aktualijomis. Kaip teigia mūsų pareigūnai, sukčiai už visus greičiau prisitaiko prie visuomenės interesų pokyčių.
Todėl būkime atsargūs. Žiūrėkime, ko mūsų prašo, o geriausia – išvis numokime ranka ir eikime savo keliu. Nedauginkime grėsmių ir nusivylimų, ypač savo rankomis ir sava – pavasario šiek tiek pripūsta – galva.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto