Žinote, kas sunkiausia Rugsėjo 1-ąją? Pamatyti besišypsantį pirmoką. Kad ir kiek nuotraukų peržiūrėtum, pirmokai jose lyg susitarę: rimti, susikaupę, akyse – nerimas, neryžtingumas, nebylus klausimas: „Kas čia mūsų laukia?“
Vyresnieji jau kitokie: atsipalaidavę, patenkinti. Jiems naujasis Rugsėjis – tai šypsenos, gėlės, draugiški apsikabinimai, pasišnekučiavimai. Mokslai? Apie juos pagalvos rytoj. Arba kitą pirmadienį.
„Užaugsite, būsite tokios pat gražios ir savimi pasitikinčios kaip tos gimnazistės“, – pasakau į mamos ranką įsitvėrusiai bedantei mažylei ir atverčiu kitą nuotraukų aplanką.
Keistas dalykas – tas rugsėjo nervas. Jis lyg signalas visiems, reikalaujantis pamiršti vasaros atsipalaidavimą ir vėl „suktis“ į spyruoklę, – darbų bus vis daugiau ir daugiau, laiko – mažiau.
Nelengva ta diena mokytojams, kuriems Rugsėjo skambutis primena: atsakomybė, kantrybė, darbai, išbandymai… „Viskas bus gerai“, – kužda patirtis. „O jeigu ne?“ – įsikiša mūsų numylėto pesimizmo-realizmo balselis. „Bus, kaip bus, svarbiausia nepakenkti“, – diskusijas užbaigia pirmasis skambutis. Kol kas pirmasis. Bus tų pertrūkių ir pertraukų daug ir visokių…
Sunku Rugsėjo 1-ąją ir pedagogams, kurių skambutis nebekviečia į klases. Šitiek metų kvietė, o dabar skamba kitiems. Kažkur spintoje dulka vazos – ta diena neprivers jų visų iškrauti, nušveisti, pripilti vandens ir mėgautis gėlėmis, margomis kaip mokslo metai.
Sakau sau: gerai, kad nesu mokytoja, tuomet 365 dienos pasidalytų į dvi dalis – tarp paskutinių ir pirmų skambučių.
O psichologai teigia, kad mokslo metų pradžia – stresas ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams, tad dosniai dalija patarimus. Ar jie veikia? Man kažkodėl nepadėjo, nors atrodė suprantami ir logiški.
Tą dieną, kai dukra baigė gimnaziją, džiugiai pareiškiau: pagaliau visiems laikams atsisveikinau su mokykla!
Tačiau likimas mėgsta pajuokauti ir pamokyti. Nepraėjo nė metų ir jis man padovanojo naują įdomų žmogų, naują draugystę. Su mokytoja.
Taip Rugsėjis ir nepasitraukė iš mano gyvenimo. Dabar pagalvoju: o gal ir gerai? Gal tai būdas prisiliesti prie šio to labai svarbaus ir vis pasikartojančio… Rugsėjo skambučio.
