REDAKTORIAUS SKILTIS: Rūpesčiai ir rūpestėliai

Audronė MALŪKIENĖ

„Žiema atėjo mūsų neįspėjus!“
Iš kelininkų liaudies dainos

Vienoje nerimtoje knygoje perskaičiau, kad visi nemalonumai skirstomi į dvi grupes: dideli arba tie, kurie ištinka mus, ir maži, kuriuos patiria visi kiti.

Žiūrėdama į nuotraukas, liudijančias, kas penktadienio rytą dėjosi prie viaduko Algirdo gatvėje, ir į visą savaitgalį gatvėmis lyg sraigės šliaužiančius automobilius, galvojau, kad galima sukurti naują teoriją: kai didelių (t. y. asmeninių) nemalonumų, kurių priežastis ta pati, suma peržengia kritinę ribą, gimsta DIDELIS visuotinis ir viešas nepasitenkinimas.

Bandau įrodyti naują hipotezę. Mažeikiškiai vairuotojai ir pėstieji jau keturias (jei ne penkias) dienas keikia valdžią, lyg ji specialiai mums būtų užsakiusi sniego išbandymus; kažkas skubiai kuria Žiemos partiją, įtikinėdamas, jog jį išrinkus daugiau niekada nebesnigs; kelininkai teisinasi nurodymais, standartais ir technologijomis; o mes, beračiai, brendame lyg žinomos poetės personažas – pėdų nelieka, kaip ir nuvalytų takelių, nes viską greitai uždengia naujas sniegas…

Manau, nemažai mūsų rajono gyventojų savaitgalį atsisakė ir trumpų, ir ilgų kelionių. Dėl tų pačių slidžių ar kitaip nepatogių kelių. Kažkas bandė pasakoti, kad už Mažeikių rajono ribos prasideda gražus ir nuogas nuo ledo bei sniego kelias, bet jį greitai užgniaužė prieštaringos naujienos, kad visa Lietuva paskendusi žiemos netikėtumuose – vienur prisnigę, kitur apledėję, trečioje vietoje – ir ta, ir kita problema… Žodžiu, saugiausia sėdėti namuose ir net į parduotuvę neiti – net pasibaigus sukauptam svaigiam „užimtumui“.
Ką darysi. Kai žinai, jog visi, visa Lietuva pikta ir nepatenkinta, pasidaro kažkaip šviesiau – lyg prie eglutės.

Ir dar – prisiminkime mano naują teoriją. Į sniego-ledo kamuolį susimaišė, susipynė, susiraizgė ir dideli, ir maži nemalonumai, toje gniūžtėje formuojasi visuotinis nepasitenkinimas. Bet artėja šventės. Reikia nusiraminti ir atsiprašyti visų, ant kurių pykome. Reikia prisiminti, kad žiema – ne visagalė, sniegas nutirps – ir šis, ir būsimas, Venta išneš ledus, prasidės gražus priešpavasaris, tada vėl GALIMAI būsime laimingi, nes susidursime tik su mažais (t. y. svetimais) nemalonumais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto