Iki Rugsėjo 1-osios liko savaitė. Pirmadienį švietimo bendruomenės ir savivaldybių atstovai rinkosi į Vilnių – į konferenciją aptarti šalies švietimo būklės ir šių mokslo metų prioritetų.
Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė patikino: „Keliu tikslą pabaigti sutvarkyti anksčiau atliktų reformų pasekmes.“
Gera naujiena pedagogams – nuo rugsėjo 1 d. jų pareiginės algos koeficientai didinami 8 proc. Be to, išlieka papildomas apmokėjimas (vidutiniškai beveik 6 proc.) mokytojams, dirbantiems pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas – už veiklos sudėtingumą. Nuostata turėjo nustoti galioti po savaitės, šį rugsėjį, tačiau pratęsta dar metams, nes aprūpinimas vadovėliais vis dar vėluoja.
Ministrė informavo: užpernai ir pernai buvo išleista 130 vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas bendrąsias programas, šiemet pasirodė 34 planuoti vadovėliai, iki metų pabaigos – dar 9, kitąmet – 19. Šiemet jiems įsigyti jau skirta 25 mln. eurų, papildomai bus skiriama dar 10 mln., kad mokyklos vadovėlius galėtų pirkti per visus mokslo metus.
Tarp svarbiausių ministerijos darbų artėjančiais mokslo metais – valstybiniai brandos egzaminai. Numatytas egzaminų užduočių bazės kūrimas keleriems metams į priekį, kad jos iš anksto būtų patvirtintos, būtų išvengta klaidų ar neaiškumų; Nacionalinė švietimo agentūra sudarė ugdymo programų peržiūrėjimo darbo grupę, kuri laukia dalyko mokytojų asociacijų pasiūlymų dėl programų korekcijų; ministerija ketina peržiūrėti valstybinių brandos egzaminų išlaikymo ribą, nes realūs mokinių rezultatai parodė, kad 35 taškų egzamino išlaikymo riba yra per aukšta.
Ministrė informavo, kad jau pradėta spręsti įtemptų birželių mokyklose problema, tad ateinantys mokslo metai 5–10 klasių mokiniams baigsis savaite anksčiau, be to, parengtas siūlymas, kaip spręsti egzaminų organizavimo klausimą mokinių atostogų metu.
Dėl matematikos egzamino R. Popovienė sakė: „Pasiūlysime, kad 2026 metais mokiniai, kurie neišlaikys matematikos egzamino, galėtų jį dar kartą perlaikyti pakartotinėje sesijoje.“
Kaip svarbų pasiekimą ministrė įvardijo Vyriausybės sprendimą išlaikyti nedideles gimnazijas miesteliuose – formuoti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių ir savivaldybė prisideda skirdama 50 proc. mokymo lėšų. Tokiu sprendimu šiam rugsėjui buvo išsaugotos 48 klasės 42-ose šalies miestelių gimnazijose.
Tarp šių mokyklų – Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija. Praėjusią savaitę Taryba pritarė Savivaldybės finansiniam prisidėjimui.
Konferencijos dalyviai taip pat buvo informuoti apie pirmą kartą valstybės biudžeto lėšomis pradedamą finansuoti nacionalinę vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programą. Per 4 metus jai įgyvendinti numatoma skirti daugiau nei 3 mln. eurų, įgyvendinimas prasidės jau šį rudenį.
Šiemet profesinio mokymo įstaigas pasieks lėšos įrangai modernizuoti (skirta 38 mln. eurų), kad mokyklos galėtų sparčiau prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos poreikių.
Jau atliktų ir planuojamų ministerijos bei Vyriausybės konkrečių darbų pristatymas nuteikia optimistiškai. Neramina tik vienas „bet“ – apie visa tai kalba jau „nueinanti“ valdžios komanda. Klausimas, ką sugalvos naujoji, lieka atviras. Tikėkimės, kad švietimo sistemos siekiai ir planai neapsivers aukštyn kojomis. Kad ir kokie atsparūs nuolatinėms permainoms būtų mūsų pedagogai, įstaigų vadovai ir, žinoma, mokiniai…
