Redaktoriaus skiltis: Šeiminių skiepų istorija

Audronė MALŪKIENĖ

Sulaukiau mažeikiškės Virginijos laiško, kuriame ji pasakoja savo šeimos skiepijimosi istoriją. Cituoti pradėsiu nuo paskutinių šio rašinio sakinių: „Šis laiškas nėra mano kerštas ar skundas, tai mano prašymas medikams: būkite atidesni, gerbkite tuos, kurie pas jus ateina.“
Prisimenate, ne taip seniai laikraštyje gyvavo rubrika „Nelipk ant grėblio“? Ji jungė mažeikiškių pasakojimus apie pamokančias patirtis, kurios galėtų padėti kitiems. Manau, kad Virginijos rašinys gali būti mums labai naudingas.
„Bendruoju pagalbos telefonu vienoje iš privačių medicinos įstaigų buvau užsiregistravusi pasiskiepyti nuo gripo. Rugsėjo 28 dieną nuėjau, sumokėjau 22 eurus. Paskiepijo. Paprašiau, kad gal galėtų duoti informacinį lapelį apie skiepą. Medikė ištraukė iš šiukšlių dėžės suglamžytą lapą ir jį ištiesė man. Nustėrau. Sulemenau, kad gal aš internete paskaitysiu.
Grįžau namo. Atsiverčiau skiepų knygelę, o ten pakeverzota data ir vaisto pavadinimas „Influvac tetra 0,5“. Jokios įklijos, kurioje būna pažymėta vaisto serija, pavadinimas, galiojimo data. Ir vakcina ne ta. SMS žinutėse nuolat kartojama: „Fluarix tetra 0,5“.
Tai kuo mane paskiepijo? Gal tai buvo sena vakcina? O gal tai buvo koks vitaminas C?
Tą pačią dieną kitoje įstaigoje pasiskiepijo ir mano vyras. Sužinojęs, kad galima veltui pasiskiepyti nuo hepatito A, spalio 20 d. jis nuvažiavo ir paprašė skiepo. Ir jį paskiepijo, nors pasiūlė atvykti vėliau, po pietų, esą dabar daug žmonių (beje, koridoriuje savo eilės laukė vos du pacientai). Grįžęs namo vyras perskaitė jam įduotą informacinį lapelį. O ten parašyta, kad tai vakcina nuo… gripo. Išsigandome – vakcinacija nuo gripo tam pačiam žmogui – antrą kartą per mėnesį?!
Tiesa, atsiprašė ne tik skiepijusi medikė, bet ir gydytoja. Paaiškino: tai nieko tokio, nepavojinga, galima suleisti vakciną kas du ar kas pustrečio mėnesio.
Kaip tai suprasti? Ta vakcina – tik vandenėlis, placebas, kurį galima kas du mėnesius kartoti ir mokėti po 22 eurus?
Tai buvo pamoka man ir mano vyrui. Parašiau ir jums, kad mažeikiškiai būtų atidūs. Mano patirtis rodo, kad reikia įkyriai klausti, ką jums žada suleisti. Skiepų knygelėje įrašas turi būti tinkamas: skiepo serija, pavadinimas, galiojimo data. Šis laiškas nėra mano kerštas ar skundas, tai mano prašymas medikams: būkite atidesni, gerbkite tuos, kurie pas jus ateina. Tuomet ir mes jus visada gerbsime.“
Tokia istorija, sukėlusi nemažai nerimo ir neatsakytų klausimų mažeikiškių šeimai. Mačiau įrašus abiejų sutuoktinių skiepų knygelėse, galiu patvirtinti, kad visa tai, ką pasakoja Virginija, nėra išgalvota.
Pasidariau išvadą, kad būtinai įsigysiu skiepų knygelę, kurioje bus registruojama visa man atlikta vakcinacija. Iki šiol tokią knygelę buvau išėmusi tik savo šuniui. Matyt, rūpintis jo sveikata man atrodė svarbiau nei savąja – galiu pajuokauti. O gal tą šunišką pasą turėjau tik dėl to, kad veterinaras, anksčiau praktikavęsis Mažeikiuose, buvo atsakingesnis už daugelį firmų, teikiančių sveikatos paslaugas žmonėms?
Ne, – sakau sau, – nereikia taip „riebiai“ apibendrinti, galiausiai mes visi esame mąstantys ir patys atsakingi už savo sveikatą. Tik reikia išsiugdyti įprotį kaupti informaciją, kuri ateityje gali būti labai reikalinga, kad neužliptume ant ponios Virginijos nupasakoto grėblio ar net dar skaudesnio „įnagio“.
Ypač tai svarbu dabartinių įvykių kontekste, kai vieni neįvertina pavojų, o kiti galbūt juos pervertina (nors kažin, ar įmanoma persistengti rūpinantis savo ir artimųjų saugumu). Reikėtų pagaliau įsisąmoninti – niekas geriau už mus pačius mumis nepasirūpins. Tai ir bandau padaryti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*