Galvodama apie jau prasidėjusį ir dar tik prasidėsiantį šildymo sezoną, svarstau: gerai buto šeimininkui, gyvenančiam renovuotame name, jis gali sukioti radiatorius – t. y. pasirinkti, ar šilčiau apsirengti ir vakarus bei savaitgalius leisti vėsesniuose namuose, ar mokėti, kaip jau paaiškėjo, dvigubai daugiau nei pernai. Blogai tiems, kurie yra priklausomi nuo bendrai name sunaudotos šilumos. Gerai tiems namų gyventojams, kurie yra vieningi, informuoti ir supranta, kad sutaupyti šilumos galima ne tik bute, bet ir laiptinėje – sutvarkius duris, jas užsandarinus, nepaliekant atvirų lauko ar antrųjų vidaus durų. Taip pamažu, centas prie cento, susidarys mažesnė sąskaita už bendrųjų patalpų šildymą.
Kiekvieną rytą išėjusi į balkoną pasižiūriu, kaip atrodo aplinkinių namų stogai – kol dar neprasidėjo žiema, jų spalva leidžia sužinoti, ar naktį būta šalnos. Kai parodau savąjį „lauko termometrą“, paklausiu, ar žmogus pastebi, jog kai kurių namų stogai balti balti, o kitų – tokie, kaip įprasta. „Egzaminą“ išlaiko ne visi, vienas kitas pagalvoja, kad šalnos ėjo šuorais. O iš tiesų balti stogai po šalnos lieka tik ant renovuotų pastatų, nes šerkšno neištirpdo pro namo stogą išeinanti, mūsų butų atiduodama šiluma. Mes to praradimo nematome, nejaučiame, tačiau, kai šildymo kaina bus nemaža, juos visus pajus mūsų kišenės ir piniginės.
Dar galvoju, gerai, kad švietimo įstaigų vadovams paliekamas pasirinkimas, kada ir kaip šildyti mokyklas, lopšelius-darželius. Gerai ir dėl to, kad švietimiečių niekas nevers bet kokiu atveju kažkiek sutaupyti (bent jau taip kol kas deklaruojama). Juk mokyklos nevienodos – vienų sienos apšiltintos, langai sutvarkyti, kitose, įtariu, gali būti ir prasčiau. Tad ir laviruos mokyklų direktoriai tarp Higienos normos reikalavimų, kurių niekas nepakeitė, ir valdžios raginimo mažinti išlaidas šilumai bei elektrai.
Meteorologai pranešė, kad ir šią savaitę Lietuvoje dar nebus šalta. Ką gi, reikia tik pasidžiaugti: bus galimybių smagiai praleisti laiką tvarkant sodus, daržus, vaikštant, keliaujant, ir dar vienas pliusas bus tiems, kas taupo – neskuba atsukti radiatorių.
Kita vertus, taupumas taupumui nelygu. Jei po „atidrebėto“ darbo, mokymosi ar laisvalaikio namuose tenka kreiptis į daktarus, prašyti nedarbingumo pažymėjimo, pirkti vaistų, kurie nė kiek neatpigę, perdėtas taupumas gali atsisukti į mus pačius – kitu lazdos galu.
Taigi, šis rudens ir žiemos sezonas žada šiek tiek perkratyti mūsų įpročius. Pirmą mėnesį, kol dar negavome sąskaitų, stebėkime save ir šeimynykščius, galvokime, ką darome ne taip, kur galėtume sutaupyti. Kad būtume rimtai pasiruošę antrajam šildymo ir elektros „deginimo“ mėnesiui. Gal padės?
