REDAKTORIAUS SKILTIS: Tarp norų ir veiksmų

Audronė MALŪKIENĖ

Vienas iš senųjų filosofų yra pasakęs: laikykis visų įstatymų ir būsi laisvas. Galima su tokiu teiginiu diskutuoti, bet tiesos yra. Laikykis įstatymų, tvarkų ir būsi laisvas nuo atsakomybės. O jei tavo laisvė priklauso nuo kitų neatsakingumo?
Kai žvelgiame į vėl didėjančius sergamumo COVID-19 liga rodiklius, galime pykti ar bijoti – maža kas nuo mūsų priklauso visos šalies, krašto ar regiono mastu. Dabar esame suskirstyti į „pažangiuosius“ – tuos, kurie pasiskiepijo, ir „antivakserius“ – žmones, manančius, kad vakcinacija arba kvailystė, arba nuodai. Gerai dar, jei mano aplinkos žmogus bijo skiepytis, nes mirtinai bijo pasijausti blogai ar pakenkti kokiam nors vidaus organui. Tokį galiu suprasti. Bet tų, kurie sako paprasčiausiai netikintys skiepais ir kovojantys „dėl idėjos“, sunku pateisinti.
Todėl kalbos apie „nesiskiepijusiųjų karantiną“ ir griežtesnės valdžios priemonės žmonėms, atsisakiusiems skiepų, dabar atrodo kaip mano laisvės garantija. Aš padariau tai, ką man siūlė / liepė padaryti valdžia ir ko norėjau dėl kelių dalykų – kad ir dėl galimybės laisviau judėti ne tik mūsų šalies viduje. Nesiginčijau nė su vienu, kuris to nepadarė, nes šituose ginčuose tiesos nesurasime. Ką galima pasakyti žmogui, kuris nesiskiepija, eina į darbą, važinėjasi po gimines ir didžiuojasi tuo, kad yra laisvas nuo prietarų.
Bet, dovanokite, jūsų elgesys kėsinasi į mano laisvę. Ir tokiu atveju jūs turite būti nubaustas / suvaržytas. Teisingai? Su Konfucijumi nesiginčijame, jo tezes apmąstome, pritaikome savo sprendimams. Ir labai ramiai žiūriu į naują pasipiktinusiųjų bangą. Ką, geriau protestuoti, nervintis negu skiepytis? Mano galva, nuo pykčio daugiau organų kenčia nei nuo poros dūrių. Bet tai, primenu, mano nuomonė, mano pozicija, nes tikėjausi, kad laikydamasi įstatymų, įgysiu atitinkamos laisvės.
Neįgijau tik dėl to, kad kažkas mano, jog yra laisvas elgtis, kaip nori? Tada tegul jo laisvės ir būna apribotos. Privalomais mokamais testais, sėdėjimu namuose ar dar kuo kitu.
Jokios tolerancijos ir demokratijos? Kodėl taip sakote? Aš tolerantiškai žiūriu į valdžios pastangas suvaldyti situaciją ir atvesti į protą visuomenę. Kol nėra kitos išeities, laikomės tų įstatymų ir tvarkų, kurios galimos.
Patinka ar nepatinka – kita tema. Daug ko norėtume, ypač kai nesuvokiame laisvės ir atsakomybės santykio. Jei suvaldyti mus galima tik per piniginę – kodėl gi ne? Tai irgi pasirinkimo laisvė: nori dirbti ir bendrauti, susimokėk.
Norų ir veiksmų logika, pagrįsta aritmetika. Seniai išbandytas, bet geras vaistas. Gal suveiks?
Audronė MALŪKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*