REDAKTORIAUS SKILTIS: Užimtumas

Audronė MALŪKIENĖ

Susirgimų koronavirusu statistika džiugina, nes ilgą laiką į viršų kopusi užsikrėtusiųjų COVID-19 infekcija kreivė pagaliau ima leistis žemyn. Ir tie gniaužtai pas mus atsileido anksčiau nei šalies mastu, matyt, kad beveik pirmieji pradėjome, tai anksčiau ir užbaigėme, pasiekėme tą nelemtą viršutinį tašką. Įkopėme į baimės ir netekčių everestą.
Kaip visada, kai įtampa atslūgsta, dėmesys ima krypti į mažiau reikšmingus dalykus. Kad ir tokius – ar teisingai daro žmonės, kurie besąlygiškai laikosi visų karantino reikalavimų. Pasakysite: ir kam gali kilti tokie kvaili klausimai? Pasirodo, gali. Ir panašūs, ir dar kvailesni.
Prieštarauti taisyklėms, matyt, yra būdinga kiekvienam žmogui. Ir laužyti jas, ir būti nepatenkintam, kad taisyklės išvis egzistuoja. Kai kas iš viso galvoja, kad demokratijai nebūdingos taisyklės ir suvaržymai, esą visi iš prigimties laisvi… Mano išvedžiojimus paskatino vienos moters pasakojimas. Dėl to, kad laikėsi karantino taisyklių, nenorėjo susitikinėti ir bendrauti su „kitais namų ūkiais“, aplinkinių buvo išvadinta paranojike.
Natūralu, kad moterį tai įskaudino. Jos suvokimu, demokratija yra teisė pasirinkti paties apgalvotą ir situacijai bei jam pačiam tinkamą elgesio modelį.
„Aš nutariau būti atsargi, nes tikrai bijau susirgti. Be to, turiu sąlygas būti viena ir išvengti nereikalingų kontaktų. Galiausiai, mano veiksmai visiškai atitinka rekomendacijas ir ribojimus, kurie paliečia visus šalies žmones. Gal kuris nors ir yra toks nerūpestingas ar turtingas – galvojantis, kad neužsikrės, sunkiai nesusirgs arba nepateks į teisėsaugos akiratį, o aš manau, kad paprasčiau yra save laikinai suvaržyti, negu paskui gailėtis dėl aplaidumo ar jausti kaltę užkrėtus kitą žmogų“, – pasakojo mano pašnekovė.
Tokių ir panašių diskusijų dabar netrūksta. Jos aršios ir įžeidžiančios, nes oponentai neretai skuba vienas kitam nustatyti diagnozę. Internetas pilnas „debilų“, „durnių“, „psichų“ ar „paranojikų“. Korona gana greitai įsitvirtino aukščiausiose socialinių diskusijų reitingo lentelės vietose, aplenkusi nesutarimus dėl skirtingų politinių ir religinių įsitikimų, vyrų ir moterų mąstymo bei vaikų auklėjimo principų ir net amžinąjį klausimą: „Ar valdžia yra tokia kvaila, ar tiek protinga, kad sugeba apsimesti nepakaltinama?“
Tiesa, diskusijas tema „Ar mes tikime COVID-19?“ pakeitė kita „Ar mes tikime vakcina nuo COVID-19?“ Galima sakyti, kad, klausimams pasikeitus, didelio skirtumo tarp pozicijas palaikančiųjų nėra. Kas netikėjo vienu, netikės ir iš jo išplaukiančiu kitu. Ir ginčysis iki užkimimo. Ir keiks oponentus.
Tuščias laiko gaišimas, manau, veltis į šias diskusijas. Kaip parodo viešojo valdymo patirtis, kartais ir daugumos nuomonė būna klaidinga ar net ydinga. Žodžiu, kai imame vadovauti ne mūsų kompetencijos lygio reikalams, galime greitai atsidurti didelėje aklavietėje. Tokia ir koronos situacija. Pernelyg daug kas neaišku net tiems, kurie kompetencijos turi pakankamai, dar plius yra įgiję šiokios tokios metinės patirties. Tad protingiausia šiuo atveju būtų pasikliauti ne nuosavu, o sveiku protu. Ir specialistais.
Mums tas sveikas protas pataria paprastai: „Geriau būti gyvu paranojiku nei mirusiu lengvabūdžiu.“
O diskusijos tęsis. Kuo kitu užsiimti mums, namuose uždarytiems ir nuo skaitmeninio ryšio tarp žmonių priklausomiems mąstytojams?
Tik vertėtų neįsijausti į aukščiausio teisėjo vaidmenį ir pačiam nepulti į kraštutinumus. Juk ant kiekvieno mūsų kortos vis dar pastatyta nemažai – ir nesvarbu, ką rodo statistika.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*