Redaktoriaus skiltis: Užuomina valdžiai: norime dovanų!

Audronė MALŪKIENĖ

Šiandien – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Visų laikraštininkų profesinė šventė.
Kadangi jau senokai esame sulaukę kokio nors išskirtinio proginio dėmesio iš valdžios rūmų, norime patys paprašyti dovanos.
Žinote, kaip būna, kai ilgai gyvenę žmonės visko prisikaupia, o draugai, giminės ir kt. nebežino, kuo sukaktuvininką nudžiuginti. Pagaliau jie įsidrąsina ir klausia: „Gal galėtum pasakyti, ko tavo širdis trokšta?“ Žmogus dažniausiai pasimuisto ir kukliai nudelbęs akis atsako: „Na, ką jau čia… Nieko man nereikia. Didžiausia dovana – jūs patys…“.
Mes ne tokie kuklūs ir susipratę, todėl kreipiamės į rajono valdžią, prašydami dovanos. Net dviejų dovanų! Tokį sukaktuvinį įžūlumą galėtų pateisinti tai, kad šie lūkesčiai – naudingi abiem pusėms.
Taigi pirmasis prašymas. Dar visiškai neseniai žurnalistai, atvykę į Savivaldybės administracijos pastate vykstančius tarybos komitetų ar kitus posėdžius, turėjo savo „ložę“ – vietą prie galinės salės sienos, netoli durų. Ten jiems buvo pastatyti stalai ir kėdės – geras matomumas, girdimumas ir patogumas, nes yra kur pasidėti PC ir kt. priemones. O ant stalų kartais ir geriamo vandens būdavo padėta… Bet aš ne apie šį išskirtinį patogumą. Vandens spaudos atstovai gali atsinešti ir patys, o ne naudoti reprezentacines lėšas. O štai stalų ir kėdžių patys atsinešti jie negali. Niekaip.
Mums nepatinkančios permainos valdžios rūmuose įvyko tuomet, kai salėje įrengė foto sieną – būtent ten, kur anksčiau per posėdžius sėdėjo žurnalistai. Manome, kad ir toliau jie galėtų sėdėti šios naujos sienos fone, o kai vyktų fotosesijos, tuos kelis baldelius galima būtų patraukti ar išnešti.
Dabar spaudos ložė panaikinta, tad vietos ieškosi, kas kur gali, o spaudos atstovams dažniausiai lieka… bonso pavėsis. Bonsas, žinoma, ne beržas, vaizdo neužstoja, tačiau, kaip pastebėjau, tas medelis, kuris paliktas ant mažo staliuko, kažkoks varganas, lyginant su kitais, vešančiais ant ilgojo posėdžių stalo. Matyt, spaudos ar bet kokia kita artima kaimynystė šiam augalėliui nepatinka. Darbo sąlygos nepatinka ir spaudos darbuotojams, įspraustiems į kampą šalia bonso.
Taigi, gal galima būtų bonsą išlaisvinti nuo mūsų, o spaudos „ložę“ grąžinti prie sienos, arčiau durų? Būtume labai dėkingi.
Antra. Dar būtume dėkingi, be išankstinių susitarimų ir prašymų gaudami tarybos svarstomų sprendimų projektus, o ne tik „nuogą“ posėdžių darbotvarkę. Sutaupytume nemažai jūsų, gerbiami valdžios žmonės, ir mūsų laiko.
Štai kokie prašymai Spaudos dienos proga. Iš anksto dėkojame. Kolegų ir savo vardu –
Audronė MALŪKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto