REDAKTORIAUS SKILTIS: Vaizdingas kontrargumentas

Audronė MALŪKIENĖ

Kad ir kaip vartytume antrus metus tebesitęsiančią problemą dėl koronaviruso ir su juo susijusią situaciją, tenka pripažinti: yra blogai.
Ne itin džiugina ir tai, kad kai kas vis labiau ima tikėti, jog į „šviesią ateitį“ mus išves ne medikai, mokslininkai ar šalies vadovai, o žmogaus teisių gynėjai.
Po kiekvieno valdžios sprendimo – bandymo paskatinti žmones skiepytis ir priversti būti atsargesnius – visuomenėje kyla diskusijų banga. Diskutuojama ne tik viešoje erdvėje – realioje ir skaitmeninėje, – bet ir namuose ar siauresniame draugų būrelyje.
Įstrigo viena iš tokių diskusijų. O tiksliau, vaizdingas argumentas – atsakymas į teiginį apie asmeninės laisvės viršenybę: „Manau, kad vienintelė vieta, kurioje galiu patirti šimtaprocentinę asmeninę laisvę yra tualetas. Jame esu vienas, niekieno nestebimas ir niekuo nesaistomas realizuoju savo asmeninę laisvę… Ir man kažkodėl nešauna į galvą kovoti už šios laisvės „pernešimą“ į platesnes erdves – kiemą, skverą, gatvę ir panašiai. O juk galėtų šauti. Pasakau sau, kad turiu tokią teisę ar laisvę – išeinu, nusimaunu kelnes ir…“
Gal ir nederamas, grubus palyginimas, bet labai paprastas ir kiekvienam suprantamas. Juk jei būtų pasakyta vieno filosofo žodžiais „Mano asmeninė laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus asmeninė laisvė“, viskas atrodytų gerokai sudėtingiau. Yra mūsų laisvės, teisės, yra ir susitarimų – etinių, tradicijų, pareigos ir atsakomybės…
Prisipažinsiu, savame būryje vengiu diskusijų – skiepytis ar nesiskiepyti, sirgti ar nesirgti, piktintis valdžia ar nesipiktinti. Bergždžias reikalas kovoti su įsitikinimais. Kas kita – su abejonėmis.
Tad ir dabar, kai COVID-19 susirgimų statistikos kreivė vis labiau panašėja į alpinistų pamėgtų viršukalnių kontūrus (kol kas vis kopiame), mane lydi viena abejonė, o gal, tiksliau, neatsakytas klausimas: kodėl vieni gydytojai žmonėms, turintiems sudėtingų lėtinių ar pavojingų ligų, primygtinai rekomenduoja skiepytis, kad būtų išvengta komplikuotų paūmėjimų ir liūdnos baigties, o kiti liepia pakentėti be skiepų?
Negi ir šioje – sveikatos apsaugos – sferoje egzistuoja dvi nuomonės ir du požiūriai į tai, kaip geriau išvengti didžiosios problemos ir išgyventi.
Viliuosi, gal kas nors į tai atsakys. Tegul ir tuomet, kai ši ekstremali situacija taps istorija.
O kol kas saugokimės ir saugokime kitus. Kaip rodo statistika, yra grėsmių, kad greitai šimtu procentų atsipalaiduoti negalėsime ir nuosavame tualete.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto