Ką darysime su smulkiais geltonais centais? Dar kelios dienos – ir jie išnyks iš apyvartos.
Parduotuvėse mokėdami grynaisiais tokios „smulkios“ grąžos nebegausime. O žinodami rinkodaros „kabliuką“ – prekės kainą užbaigti 99 ar 98 (centais, eurais, tiesa, nebūtinai antras nuo galo skaitmuo bus devynetas), kad kaina atrodytų patrauklesnė, panašių užrašų šalia prekių dar tikriausiai matysime. Ir ne vieną dieną. Juk kainų rašyti prekeiviams niekas neuždraudė.
Oficialiai pranešta, kad visos kainos bus apvalinamos. Į didžiąją pusę arba į mažąją. Štai oficialus pranešimas: „Nuo gegužės 1-osios prekybos vietose atsiskaitant grynaisiais pinigais grąža nebus atiduodama vieno arba dviejų centų monetomis, o pirkinių suma automatiškai bus apvalinama į didesnę arba mažesnę pusę, kad baigtųsi penkiais arba nuliu.“
Kadangi kainos, kuri baigtųsi 7,5 cento, nėra, galime suprasti, kad į didžiąją pusę apvalins visas kainas, kurios baigiasi 8 ir 9 centais. Du centai, atrodytų, nedidelė suma, tad mes nuo tos reformos ubagais neišeisime. Kita vertus, skaičiuoti mums niekas neuždraus.
Netiksliai skaičiuojant, tarkime, kad šalyje yra apie 2 milijonai žmonių, kurie gali nueiti į parduotuvę ir ką nors nusipirkti. Nuo vienos prekės pardavėjui lieka 2 arba vienas centas. Kad būtų paprasčiau, padauginkime tą vieną centą iš 2 milijonų – gausime 20 tūkst. eurų. Penktadalis šios sumos (4 tūkst. eurų) atiteks valstybei kaip PVM (sakiau, kad skaičiuoju netiksliai), keturi penktadaliai (16 tūkst. eurų) – pardavėjams.
Bet retas kuris pirkėjas į prekybos centrą eina vieno produkto ar daiktelio. Tarkime, vidutiniškai kiekvienas nupirks penkis dalykus, kurių kaina baigiasi 99 centais. Padauginote 20 000 x 5? Aha, jau 100 tūkstančių eurų. Aišku, ne vienai prekyvietei, per visą šalį. Bet vis tiek, kaip sakė senų laikų finansinis genijus: dėk centą prie cento ir turėsi dolerį.
Dėl tokios priežasties ir sakau, kad kainos su 98 ar 99 centų „pabaigėlėmis“ turėtų likti populiarios.
Dabar kita problema. Ką iki šiol darėme su vadinamaisiais geltonais centais? Žėrėme juos į taupykles. Kad paprasčiau būtų skaičiuoti, kad kišenių bei piniginių neplėšytų. Kad pardavėjos ir eilėje stovintys pirkėjai žvėrimis nežiūrėtų į mus, saują geltonukių pažėrusius.
Girdėjau, kad kai kurie bankai dar prieš numatytą datą atsisakė priimti tokius taupyklinius centus. Kas lieka? Kaip visada – Lietuvos bankas. Bet jis sostinėje. Nebeskaičiuosiu, kiek kilogramų smulkiųjų centų prireiks, kad atsipirktų kelionė ten ir atgal. Į šį klausimą gali atsakyti tik vienas pramogų pasaulio liūtas, iš banko (berods) į kažkokią kitą instituciją baudą smulkiais pinigais vežęs karučiu…
Dabar bandau tiesiog teoriškai pasvarstyti, ką su tais atlikusiais centais galėtume nuveikti.
Pirmas variantas. Susiberti šiek tiek į nailono puskojinę (geriau tą, iki kelių) ir pasidaryti moterišką ginklą. Labai sunkaus nereikia, juk rankinėje nešiosimės. Ir užpuolikui išjungti pakaks lengvesnio. Ir taikyti reikia protingai, nes dar nepripažins būtinosios ginties, ir… Žodžiu, prisiskaičiau detektyvų ir fantazuoju. Užmirškite, netinkama išeitis.
Antras variantas. Pasidaryti monistą (tokį a la romų vėrinį iš monetų) ir eiti mokytis uždegančių aistringų šokių su pavirpinimais ir pavirpėjimais. Tai gali praversti ir taikiame šeimyniškame gyvenime.
Trečias variantas. Gerai nuplauti, gal net išvirinti ir palikti vaikams bei anūkams kaip skaičiavimo priemonę. Toks pat rinkinys tinka ir mažyliams – tegul dėlioja bokštelius iš pinigėlių. Bus ir finansinio raštingumo, ir smulkiosios motorikos pamokos.
Trečias A variantas. Naudoti tuos centus vyresnio amžiaus žmonėms – kaip rinkinį smukiosios motorikos pratyboms. Kai tik imame nebesučiupinėti mažų daiktelių, atidarome dėžutę ir dėliojame, dėliojame. Iki pirštai pradės tinkamai veikti.
Ketvirtas variantas. Panaudosime kaip šiek tiek vandens praleidžiantį gruntą gėlių vazonėliuose.
Matote, kiek sugalvojau būdų netradiciškai panaudoti pinigus? Jei atvirai, per kelias minutes.
Ir nereikia jokių piketų, mitingų ar kitokių fleš-mobų, nukreiptų prieš valdžios ar finansininkų sprendimus, protestai tik suės mūsų brangų laiką ir nervus. Žvelkime į problemas kūrybiškai.
