Reforma reikalauja reformos?

PREZIDENTO RAGINIMAS KITAIS METAIS NAIKINTI APSKRITIS SULAUKIA PRIEŠTARINGŲ VERTINIMŲ

Mažeikių rajono savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis teigiamai vertina šalies Prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime išsakytą raginimą jau kitais metais naikinti apskritis.
Anot mero, nors dalį apskrities funkcijų perduodant rajonams, žmonėms paprasčiau būtų spręsti savo problemas.

DĖL APSKRITIES
SPRENDIMŲ –
Į SAVIVALDYBĘ

„Santarvė“ yra sulaukusi ne vieno gyventojo prašymo padėti spręsti žemės tvarkymo problemą. Žmonių netenkina apskrities valdininkų atsakymai. Apskritys tesančios dar viena biurokratinė kliūtis ir jie norėtų visus klausimus tvarkyti vienoje – rajono – institucijoje.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis sakė antradieniais sulaukiantis nemažai interesantų, daugelis jų kreipiasi dėl žemės klausimų.
Galbūt ne visi žmonės dar suvokia, kad Mažeikiuose įsikūręs žemėtvarkos skyrius yra Telšių apskrities administracijos padalinys.
„Mes neturime įtakos žemės klausimų sprendimams, juos priima apskritys. Jeigu mums būtų perduotos žemėtvarkos funkcijos, tada prisiimtume ir atsakomybę“, – teigė meras.
V. Džiugelis mano, kad žemės grąžinimo, ribų keitimo ir kiti su žemės tvarkymu susiję klausimai būtų sprendžiami greičiau, jeigu šios funkcijos būtų perduotos savivaldai. Savivaldybių merai šito reikalauja ne vieni metai.
APSKRITYS VILČIŲ
NEPATEISINO

Iki 1994 metų, kol nebuvo priimtas įstatymas dėl apskričių įkūrimo, Lietuva sėkmingai gyvavo turėdama 44 savivaldybes, ministerijas ir Vyriausybę. Prieš trylika metų valdininkų būrį papildė dešimties apskričių darbuotojai, kurių išlaikymas valstybei kasmet kainuoja apie 100 milijonų litų.
Savivaldybės mero V. Džiugelio teigimu, kuriant apskritis mintis buvo gera – priartinti valdžią prie žmonių. Buvo manoma, kad dalį ministerijų funkcijų perdavus apskritims, greičiau bus sprendžiamos savivaldos problemos, tačiau to neatsitiko.
„Kam tos apskritys? Sprendžiant svarbiausius, strateginius klausimus, reikia važiuoti į Vilnių“, – replikavo pašnekovas.
KAI KURIOS FUNKCIJOS
DUBLIUOJASI

Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Zigmantas Šimkus nenorėjo komentuoti šalies vadovo išsakytos nuostatos dėl apskričių.
„Apskričių naikinimas būtų politinis sprendimas. Ar jis būtų geras ir esminis dalykas, parodytų laikas“, – samprotavo pašnekovas.
Z. Šimkus nemano, kad žmonės, spręsdami žemės klausimus, susiduria su sunkumais. Esą žemėtvarkininkai visus reikalingus dokumentus patys nuveža į apskritį. Tik tie žmonės, kurie to nori, važiuoja patys.
Pozityviai dėl apskričių nusiteikęs Žemėtvarkos skyriaus vedėjas vis dėlto prasitarė ir apie kai kurias negeroves.
„Pavyzdžiui, miesto sklypus formuoja Savivaldybė, o sprendimus priima apskritis. To neturėtų būti. Viena institucija turėtų atlikti visus veiksmus nuo pradžių iki galo ir būti už juos atsakinga“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.
REFORMA
BŪTINA

Tame pačiame pastate kaip ir apskrities administracija įsikūręs Vyriausybės atstovas Algimantas Čepys iš dalies pritarė šalies Prezidentui. Anot mažeikiškio, galbūt dar neatėjo laikas naikinti apskritis, tačiau jas reformuoti – būtina. Tai yra numačiusi ir Vyriausybė savo veiklos programoje.
Pagal šią programą jau nuo kitų metų žemėtvarkos funkcija turėtų būti perduota savivaldybėms. Planuojama, kad iki 2012 metų turėtų išlikti visos apskritys, laipsniškai jų funkcijas perskirstant savivaldybėms, o po to apskričių skaičius būtų sumažintas perpus ir daugiau.
„Procesas vyksta. Dirba darbo grupė, kuri rengia dokumentus, projektus, atlieka analizę. Koncepcija, kokia turėtų būti apskričių reforma, turėtų būti pateikta tvirtinti Seimui. Tik klausimas, ar užteks politinės valios priimti sprendimą, nes atrodo, kad reiktų ir Konstitucijos pataisos“, – svarstė Vyriausybės atstovas.
APSKRITIS –
TIK PINIGAMS
KONTROLIUOTI?

Šiuo metu siūlomi keli Lietuvos administracinės reformos variantai. Vienas jų – apskritis reformuoti į penkis regionus pagal didžiuosius miestus, kitas – į keturis, pagal teritorijos paskirstymą.
A. Čepys pasisako už tai, kad kurį laiką apskritys išliktų kaip regiono plėtros koordinatoriai, nes dalis Europos Sąjungos lėšų turėtų būti skirstomos per apskritis.
„Jeigu mažosios apskritys atsidurtų dideliuose regionuose, gali nukentėti mažųjų plėtra“, – samprotavo pašnekovas.
V. Džiugelis, kalbėdamas apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas regiono plėtrai, taip pat sušvelnėjo apskričių atžvilgiu.
„Jeigu liktų Telšių apskritis, arčiau būtų informacija, daugiau viešumo ir objektyvumo“, – nuomonę išsakė meras.
Seimo narys Romas Venclovas sakė neplojęs Prezidentui už raginimą panaikinti apskritis, tačiau jam pritariąs.
„Aš dar prieš Seimo rinkimus kalbėjau, kad apskričių funkcijas reikia perduoti savivaldybėms. Didžiulė biurokratija sukurta (Telšių apskrities administracijoje dirba apie 150 žmonių – B. R.), o naudos maža“, – kritikavo Seimo narys.
Anot R. Venclovo, visos apskritys gali būti paliktos tik regiono plėtros kontrolei, o kitas funkcijas reikėtų perduoti savivaldybėms.
ABEJOJA
REFORMOS SĖKME

Telšių apskritis buvo viena iš trijų pirmiausiai įkurtų. Jos pirmasis vadovas, dabartinis apskrities administracijos viršininko pavaduotojas Rasas Gofmanas dalyvavo darbo grupėje, kuri rengė apskričių koncepciją.
„Iš pradžių tikėjau, kad apskritys palengvins savivaldybių dalią, nes joms bus perduotos ministerijų funkcijos. Bet greitai tapo aišku, kad ministerijos neatiduos savo funkcijų, o tuo labiau – pinigų“, – prisiminė pašnekovas ir pridūrė, kad tai ir yra nesėkmių priežastis.
Apskrities administracijos viršininkas ir pavaduotojas yra politinio pasitikėjimo pareigybės. Dėl to R. Gofmanas nelabai buvo linkęs vertinti Prezidento V. Adamkaus noro apskritis likviduoti.
„Prezidentas V. Adamkus niekada meilės apskritims nejautė. Jeigu jis ragino apskritis naikinti kaip nevykusią instituciją, ir jeigu tą nevykimą supranta kaip nevykusiai sukurtą, aš sutinku“, – pridūrė pašnekovas.
Nors šalies administracinės struktūros reforma vyksta, tačiau R. Gofmanas suabejojo, kas gali teisingiausiai nustatyti, koks variantas geriausias.
„Didžiosiose Europos valstybėse apskričių centrai nesutampa su didmiesčiais. Mano nuojauta sako, kad reforma pas mus įvyks mažųjų, periferinių apskričių sąskaita“, – spėjo pašnekovas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauk.:Nuo kitų metų dalis apskrities funkcijų gali būti perduota Savivaldybei.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto