Iki 2006 metų rajono kultūros namai kaimuose buvo Mažeikių miesto kultūros namų filialais. Visas darbo organizavimas ir finansavimas priklausė nuo „centro“. Kaimų kultūros namai buvo kaip posūniai – nesavarankiški, jais buvo prastai rūpinamasi.
2006 metais iš vadinamųjų filialų buvo sukurti kultūros centrai. Jie ėmė savarankiškai organizuoti kultūrinę veiklą, naudoti savivaldybės biudžeto lėšas, pritraukti rėmėjų. Per gana trumpą laiką Europos Sąjungos lėšomis, prie projektų įgyvendinimo prisidedant Savivaldybei, buvo suremontuoti visi kaimiškieji rajono kultūros namai – sutvarkyta aplinka, interjeras, pastatytos lauko estrados. Tai rodo, kad kaimuose veikiančių kultūros centrų vadovai, nepaisydami mažų atlyginimų, savo darbštumu, pareigingumu, veiklumu, darbo išmanymu sugebėjo kaimų bendruomenes suburti kultūriniam darbui.
Kaimuose vyksta nemokami koncertai, spektakliai, susitikimai, minimos valstybinės ir religinės šventės, jubiliejai, o šiuose renginiuose dalyvauja didžiulė masė žmonių. Vadinasi, kaimų kultūros centruose vyksta gyvas bendradarbiavimas. Be tų pačių kaimų kultūros centrų darbuotojų, saviveiklininkų pagalbos, dalyvavimo nepraeina ir Mažeikių miesto renginiai.
Kitaip tariant, prieš porą dešimtmečių pasėtas grūdas sėkmingai sudygo, subrendo, o dabar skiname brandžius vaisius. Pavyzdys – pastarojo meto naujiena, kad 2026 metais Tirkšliai bus Mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Esu įsitikinęs: jei Tirkšlių kultūros centras būtų kito, didesnio kultūros centro filialu, miesteliui tapti Mažąją Lietuvos kultūros sostine nebūtų jokios vilties.
Kiekviena padaryta ar planuojama reforma turi atitikti šių dienų reikalavimus, siekti pažangos, o ne grąžinti į praeitį. Kai kurie Tarybos nariai siūlo seniai atgyvenusią stagnaciją, sugrįžimą į praeitį – vietoj savarankiškai veikiančių kaimiškųjų kultūros centrų kurti filialus.
Kiekviena įgyvendinta ar planuojama įgyvendinti reforma turi žmogui ar kolektyvui sudaryti prielaidą jaustis tikru šeimininku. Nes sumanus šeimininkas visada nerimsta, ieško, kaip vieną ar kitą darbą padaryti geriau. Padidėjus savarankiškumui, susiklosčius kitoms palankioms aplinkybėms, ieškojimų ir atradimų, paramos žaizdras dar labiau suliepsnoja.
Pagal Kontrolės ir audito atlikto tyrimo medžiagą dėl rajono kultūros centrų veiklos, kai kurie Tarybos nariai išreiškė savo objektyvią, pagrįstą nuomonę apie tai, kad prieš priimant sprendimą reikia išsamios analizės.
Gerbiu ilgamečio Tarybos nario Pauliaus Aurylos, Tatjanos Kinčinienės neskubotus, pasvertus pamąstymus, kad negalima žiūrėti vien per sutaupymo prizmę.
Kontrolės ir audito komiteto išvadose pažymima, kad trūksta analizės. Už tai didžiulę atsakomybę turi prisiimti ankstesnių tarybų nariai. Jie nesurado kultūros specialisto Kultūros skyriaus vedėjo pareigoms užimti, nors rajone yra daug nusipelniusių, ilgametės darbo patirties turinčių, darbą kultūros sektoriuje išmanančių žmonių. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju buvo paskirtas Apolinaras Stonkus. Labai gerbiu ir vertinu A. Stonkų kaip aukštos kvalifikacijos švietimo specialistą, kuris tarp švietimo bendruomenės atstovų turi didelį autoritetą. Jis – tikras švietimo vedlys, mokantis ir gebantis bendrauti su žmonėmis, bet jis – ne kultūros specialistas. Šią didžiulę padarytą klaidą reikia pripažinti. Ir privalome suprasti: kiekvienas vadovas turi būti to sektoriaus, šakos, kuriai imasi vadovauti, lyderis.
Didžiulė pagarba Mažeikių rajono savivaldybės merei Rūtai Matulaitienei, kuri, rajono kultūros darbuotojų nuomone, pradėjusi eiti mero pareigas, kardinaliai pataisė padėtį ir pataikė tiesiai į dešimtuką Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja paskirdama aukšta kvalifikacija ir didele patirtimi pasižyminčią Rūtą Končiutę-Mačiulienę. Tai yra šios srities lyderė.
Neskubėkime. Analizuokime, tarkimės su specialistais. Dirbkime jausdami atsakomybę.
Dr. Jonas SIMINKEVIČIUS,
Mažeikių rajono savivaldybės garbės pilietis
