Reikalingiausių specialistų trūkumą bando spręsti stipendijomis: ar toks principas suveiks?

„Neturite pakankamai mums reikalingos kvalifikacijos darbuotojų“, – tokią frazę yra ištaręs ne vienas potencialus užsienio investuotojas, svarstęs apie verslo plėtrą Lietuvoje. Tenka pažvelgti liūdnai realybei į akis: kvalifikuotų inžinerinių bei informacinių technologijų krypčių specialistų trūksta net vietiniams darbdaviams, o ką jau kalbėti apie šimtus darbo vietų kuriančias dideles užsienio kompanijas.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atlikta apklausa atskleidė, kad vien Šiaulių ir Telšių apskričių įmonėms per trejus artimiausius metus trūks beveik 1300 inžinierių ir 480 informacinių technologijų specialistų. Darbdaviai pasiryžę jiems mokėti itin aukštus atlyginimus, tačiau net ir tai negelbėja, nes tokių specialistų tiesiog nėra. Kaip susiklostė tokia paradoksali situacija?
Žvelgiant į kelių pastarųjų metų šalies aukštųjų mokyklų studentų priėmimo rezultatus, aiškėja šios problemos priežastys. Būtent inžinerija, informatika, finansų technologijų studijos (fintech) tikrai nesipuikuoja populiariausių specialybių sąrašo viršūnėje. Čia ir prasideda problemų piramidė: jaunimas nesirenka itin reikalingų specialybių, todėl neparuošiami kvalifikuoti specialistai. Įmonėms trūksta darbuotojų, todėl stoja verslo plėtra, investuotojams tampame nepatrauklūs. Galiausiai nuo to kenčia visos šalies ekonomika.

Finansinis paskatinimas jaunimą vilioja

Matydami tokią situaciją, verslininkai surėmė pečius su aukštosiomis bei profesinėmis mokyklomis, bandydami rasti išeitį iš šio užburto rato. Svarbiausias tikslas – įvairiomis priemonėmis skatinti jaunimą rinktis inžinerinės bei IT krypties studijas, parodyti, kokios karjeros galimybės ir atlyginimai jų laukia. Tai ypač aktualu Šiaulių regionui, kadangi Šiauliai nuo seno garsėja kaip pramonės miestas, o šio sektoriaus įmonėms tokie specialistai reikalingi labiausiai.
ŠPPAR prezidentas Vytis Lembutis viena didžiausių pergalių vadina tai, kad pagaliau pavyko prisibelsti iki centrinės valdžios ir imtasi sprendimų visos šalies mastu. Nuo šių metų rugsėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerija STEM (angl. science, technology, engineering, maths) studijų krypties programas pasirinkusiems studentams moka 200 eurų kasmėnesines tikslines stipendijas.
Tokia finansinė paskata rezultatų davė kone iš karto. Vilniaus universiteto Šiaulių akademija spalį atliko Programų sistemų studijų programos pirmakursių apklausą dėl šių stipendijų skatinamojo poveikio jų pasirinkimui. Studentų buvo klausiama, kaip stipriai jų pasirinkimą lėmė galimybė Šiaulių akademijoje gauti papildomą tikslinę stipendiją.
Net 71 procentas pirmakursių pripažino, kad minėtos papildomos tikslinės stipendijos turėjo „stiprų“ ar „labai stiprų“ poveikį jų pasirinkimui.
Tai patvirtina ir Šiaulių akademijoje nuo rugsėjo Programų sistemų mokslus kremtantis Matas. Pirmakursis pripažįsta, kad dairėsi į užsienio šalių universitetus – svarstė apie studijas Danijoje ar Švedijoje. Tačiau sužinojęs apie galimybę studijuoti gimtajame mieste ir dar kas mėnesį gauti finansinę paskatą, jis iš karto persigalvojo – nusprendė studijuoti čia, Šiauliuose. Savo sprendimu Matas labai patenkintas. Jaunuolis sako, kad džiugina ir gaunama stipendija, ir tai, kad nereikia nuomotis būsto ar gyventi bendrabutyje. Šiauliai – kompaktiškas miestas, susisiekimas čia greitas ir patogus, netenka važinėti didelių atstumų ir gaišti spūstyse. Be to, Matas teigia, jog studijų kokybė nenusileidžia tam, ką siūlė užsienio šalių universitetai.
„Labai patinka dėstytojai, nurodo aiškias gaires, puikiai išdėsto teorinę medžiagą, atliekame laboratorinius darbus – esu labai patenkintas studijų kokybe. Kurso draugai taip pat motyvuoti, visiems įdomu, norime mokytis. Tikrai džiaugiuosi, kad likau čia ir baigęs studijas, manau, irgi liksiu Šiauliuose“, – sako pirmakursis.
Teigiamus pokyčius pajuto ir Šiaulių valstybinė kolegija. IT krypties Programų sistemų studijas šiais mokslo metais pasirinko gausesnis būrys pirmakursių, o štai Gamybos inžinerijos studijų programa, kurioje keletą metų iš eilės net nesusidarydavo grupė, sulaukė 16 studentų.
Apklausa atskleidė, kad beveik pusė pirmakursių valstybės skiriamą tikslinę stipendiją įvardijo kaip pagrindinę studijų pasirinkimą nulėmusią priežastį.
Būtent gamybos inžineriją Šiaulių valstybinėje kolegijoje ir pasirinko studentė Laura. Maža to, ji dar įkalbėjo savo vyrą ir šeimos draugą studijuoti kartu. Laura neslepia, jog žinia apie galimybę gauti papildomų pinigų vien už tai, kad pasirinko įdomią specialybę, turėjo įtakos jos sprendimui.
Tiesa, jauna moteris prieš tai jau buvo įsigilinusi į darbo rinkos poreikius, žinojo, kad ši specialybė itin paklausi, be to, inžinerija jai visada buvo prie širdies. Laura moja ranka į stereotipus ir sako, jog inžinerija seniai nebėra iškirtinai vyriška specialybė, o darbas kolektyve, kur moterų mažiau, kaip tik verčia pasitempti bei parodyti savo galimybes.
Gyvenimas regione patinka ir Laurai, ir jos šeimai. Moteris pasakoja, kad yra tekę gyventi Klaipėdoje, tačiau to ji visai nepasiilgsta.
„Gyvenant regione vaikai visada gaus darželį, aplinkui visi kaimynai yra pažįstami, saugi kaimynystė. Vaikučiams dažniausiai mokyklos draugai būna ir kiemo draugai. Aš už gyvenimą rajone, o ne, pavyzdžiui, Vilniuje, kur visi svetimi ir vieni kitų nepažįsta. Puikiai žinau, ką reiškia pusvalandį ar ilgiau automobiliu važiuoti į darbą, o čia gali ir pėstute visur nueiti“, – šypsosi studentė.
Laura patenkinta ir kolegijos studijų kokybe, ypač vertina tai, kad čia daug dėmesio skiriama praktikai, puikios galimybės derinti studijas su darbu.

Pinigines praveria ir darbdaviai

Finansiškai skatinti būsimus specialistus imasi ir patys verslininkai. Šiaulių valstybinės kolegijos labiausiai motyvuotiems studentams jau 9 kartą iš eilės skiriama 300 eurų Alvydo Stulpino vardo vienkartinė stipendija. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos studentams skatinamąsias vienkartines stipendijas šiemet skyrė 4 miesto verslininkai.
Vienas jų – UAB „Jupojos technikos“ vadovas Raimundas Vaišvilas. Verslininkas sako, kad siekiant spęsti aukštos kvalifikacijos darbuotojų stokos problemą ir išlaikyti jaunimą regionuose, tokia skatinimo forma turėtų tapti ne išimtimi, o taisykle.
„Laikai dabar kitokie ir norint įdarbinti gerą bet kurios srities jauną specialistą, turi į jį investuoti šiam dar besimokant. Ypač regionų verslininkai turėtų tai suvokti. Stipendijos, finansinis paskatinimas padeda pritraukti jaunimą stoti būtent į regiono aukštąsias mokyklas, išlaikyti juos čia, juolab, kad įmonės tikrai turi ką pasiūlyti. Ir kai stipendiją skirs ne vienas, o keliasdešimt verslininkų, tai bus juntama. Jeigu mokydamasis gali sutaupyti daug pinigų ar sukaupti kapitalą kažkokiai ateities svajonei, tai, manau, tikrai motyvuoja“, – įsitikinęs R. Vaišvilas.
Pasak verslininko, labai svarbu su jaunimu kalbėtis ir apie ateitį, perspektyvas, kurios laukia likus čia gyventi ir dirbti po mokslų. R. Vaišvilas teigia, kad ypač IT ir inžinerijos krypčių studentams iš karto po studijų ar net dar besimokant darbo vieta jau garantuota, o atlyginimo galima tikėtis kur kas didesnio už vidutinį.

Ateities planuose – specializuotos gimnazijos

ŠPPAR prezidentas V. Lembutis mano, kad be finansinio paskatinimo, siekiant motyvuoti jaunimą mokytis ir dirbti regionuose, reikalingos ir kitos priemonės. Viena jų – aktyvus vaikų ir jų tėvų švietimas. Visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, jog gamybos įmonėse dirba „juodadarbiai“, kad toks darbas nešvarus ir fiziškai sunkus. Todėl daugelis tėvų neskatina savo atžalų rinktis specialybių, kurios itin paklausios pramonės sektoriuje. Iš tiesų realybė gerokai skiriasi nuo šių stereotipų. Technologijos pramonėje žengia į priekį septinmyliais žingsniais ir sąlygos, kurios gamybos įmonėse vyravo sovietmečiu, jau seniai nugrimzdo užmarštin.
Šiuolaikinėse įmonėse daugelis gamybos procesų automatizuoti, darbo vietos patogios, patalpos jaukios ir moderniai įrengtos. Darbdaviams vis mažiau reikia fizinės darbo jėgos, daug svarbesnės tampa inžinerinės kompetencijos, gebėjimai dirbti su skaitmenizuotomis staklėmis, valdyti mechanizmus, programuoti.
„Turime stiprų norą, kad apie inžinerines kompetencijas būtų pradedama kalbėti jau ankstyvame amžiuje, net nuo darželio. Iš pradžių tai turėtų vykti vaikui suprantama kalba, per užsiėmimus, žaidimus, būrelius. Vėliau turime viziją ir ambiciją, kad regionuose atsirastų inžinerinės gimnazijos. Tokią specializuotą gimnaziją baigęs jaunuolis galėtų toliau rinktis profesinį mokymą ar studijas profesinėje ar aukštojoje mokykloje, nusprendęs, kokia kryptis jam labiausiai artima. Bet iš esmės, tokiu būdu suformuotume inžinerinių kompetencijų ir gebėjimų ugdymo grandinę, kuri sukurs daugiau galimybių ne tik patiems jaunuoliams ir verslui, bet ir visam regionui, o vėliau ir šaliai“, – ateities galimybėmis dalijasi V. Lembutis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto