Reivyčių mikrorajono gyventojai, baimindamiesi likti be medicinos punkto, jau surinko apie 600 parašų. Žmonės reikalauja, kad nuo poliklinikos atsiskyrę ir viešąją įstaigą įkūrę Senamiesčio padalinio medikai nepanaikintų Reivyčių bendruomenės slaugytojos etato. Jeigu būtų priimtas bendruomenei nepalankus sprendimas, gyventojai grasina pasirinksiantys kitą gydymo įstaigą. 
DARBO NETRŪKSTA
Nuvykę į Reivyčių medicinos punktą, sutikome nemažai laukiančių žmonių.
„Būna dienų, kai į laukiamąjį ne visi telpa, tenka ir už durų, koridoriuje pastovėti“, – tikino pacientai.
Apie pusantro tūkstančio Reivyčių mikrorajono ir aplinkinių kaimų gyventojų aptarnaujanti bendruomenės slaugytoja Olga Tenienė jiems pritarė.
Anot slaugytojos, aptarnaujamoje teritorijoje daugelis žmonių seni, ligoti, jiems dažnai prireikia pagalbos.
„Vieni ateina vaistų susileisti, kiti spaudimo pasimatuoti ar patarimų. Pacientus, kuriems sunku vaikščioti, aptarnauju namuose. Jei gydytojai paskiria, galiu ir lašinę pastatyti ar širdies kardiogramą padaryti“, – rodo turimą aparatūrą slaugytoja.
ŽMONĖS SLAUGYTOJA
PATENKINTI
Akušerės diplomą turinti O. Tenienė Reivyčių medicinos punkte – nuo 1988 metų. Teko dirbti masažiste, felčere, 2000-aisiais, Klaipėdoje baigusi Europos Sąjungos standartus atitinkančius kursus, tapo bendruomenės slaugytoja.
Procedūrų lūkuriavę žmonės O. Tenienei negailėjo gerų žodžių.
„Ausį ar dar kažką suskauda, tuoj skubame pas savo felčerę. Per šitiek metų įsitikinome, kad ji išmano apie negalavimus ne ką mažiau nei kitas daktaras“, – teigė pacientai.
Sunkiai dėl sveikatos vaikštanti Darata Kinčinienė ir Ona Liupšienė neslėpė susijaudinimo, kai kalba pakrypo apie punkto ateitį. „Mes – ne vienintelės tokios ligotos. Kas mums vaistų suleis, kraujo spaudimą pamatuos? Į Mažeikius neprivažinėsi“, – teigė pašnekovės.
DAUGIAU KLAUSIMŲ
NEI ATSAKYMŲ
Nuo Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro atsiskyrę medikai įkūrė viešąją įstaigą. Tarybos sprendimu jai atiteks ir centrui kol kas priklausantys medicinos punktai.
Kol naujoji įstaiga dėl paslaugų teikimo nepasirašė sutarties su Teritorine ligonių kasa, Olga Tenienė tebėra vadinamosios poliklinikos darbuotoja.
„Kokia bus šio punkto ateitis, nieko nežinau. Žmonės vis klausinėja, tačiau neturiu, ką pasakyti. Pasiekia visokių kalbų. Vieni teigia, kad etato neliks, kiti – kad bus pusė slaugytojos etato“, – aklavietėje atsidūrusi O. Tenienė.
Ar sutiktų dirbti puse etato, moteris kol kas atsakyti negali. Prasitaria, kad bendruomenei turinti daug sentimentų. Per septyniolika darbo metų žmonės tapo labai artimi, sunku būtų su jais skirtis.
Minimalų atlyginimą gaunanti ir savo transportu iš Kurmaičių į Reivyčius važinėjanti moteris abejoja, ar jai beapsimokėtų toks darbas. Tuo labiau kad neretai ir pas pacientus tenka važiuoti savo automobiliu.
BENDRUOMENĖ IMASI VEIKSMŲ
Reivyčių bendruomenės pirmininkė Brigita Momgaudienė dėl problemos kreipėsi į Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrą, tačiau nieko konkretaus ir guodžiančio neišgirdo.
Vakar viešosios įstaigos vadovams ji įteikė oficialų bendruomenės prašymą ir parašus. Tokį prašymą gavo ir Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius.
„Nebežinome į ką kreiptis. Mes neprašome naujų, o tik norime, kad būtų išsaugotos dabar teikiamos medicinos paslaugos. Nejaugi medikams šiandien labiau rūpi pinigai negu žmonių sveikata?“ – klausė į „Santarvę“ pagalbos atvykusios B. Momgaudienė ir Žibutė Kaveckienė.
Reivyčių mikrorajono gyventojai mano, kad būtina ne tik išsaugoti slaugytojos etatą, bet ir plėsti medicinos paslaugas. Jie pageidautų, kad nors kartą per savaitę vietoje priiminėtų bendrosios praktikos gydytojas.
PUNKTAS PINIGŲ NEUŽDIRBA
Viešosios įstaigos Senamiesčio sveikatos priežiūros centro direktorius Apolinaras Kuodys „Santarvei“ sakė, kad nėra analogų, jog mieste būtų medicinos punktas (daugiau kaip prieš metus buvusi ETG gyvenvietė oficialiai tapo miesto teritorija – B.R.). Anot jo, patenkinus Reiyčių mikrorajono gyventojų prašymą, medicinos punkto gali užsimanyti Kalnėnų ar kito mikrorajono žmonės.
„Praktiškai šis punktas atitinka procedūrinio kabineto funkcijas. Jis įstaigai neuždirba nė cento. Teritorinė ligonių kasa moka tik už pas gydytojus prisirašiusius gyventojus. Neturime iš ko jo išlaikyti“, – paaiškino direktorius.
Anot A. Kuodžio, kol kas nėra galutinai apsispręsta dėl Reivyčių punkto likimo. Jeigu didžioji dalis mikrorajono žmonių pasirinks jų viešąją įstaigą, galbūt pusė bendruomenės slaugytojos etato liks. „Iš geros valios“, – pridūrė pašnekovas.
A. Kuodys mano, kad punkto išlaikymą galėtų paremti rajono Savivaldybė.
DALIJASI IŠLAIDOMIS
Vieni kaimo žmonės renkasi savo vietovių pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, kiti vadinamosios poliklinikos – dažniausiai Senamiesčio padalinio arba privataus Šeimos sveikatos centro – gydytojus.
Šeimos sveikatos centro direktorė Zita Šiaulienė „Santarvei“ sakė iki šiol prisidėdavusi prie kaimo medicinos punktų išlaikymo: už prisirašiusius kaimo pacientus Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centrui įstaiga pervesdavo visus už juos iš Ligonių kasos gautus pinigus.
Z. Šiaulienė neatsisako sėsti prie derybo stalo ir su viešosios įstaigos, perimsiančios medicinos punktus, vadovais. Tik šį kartą norėtų pasirašyti įstaigai naudingesnę sutartį. „Neprotinga būtų atiduoti visus pinigus, gautus už prisirašiusius kaimo gyventojus. Aptarnaudami kaimo pacientus patiriame daugiau išlaidų negu mieste“, – paaiškino įstaigos direktorė.
Z. Šiaulienė nemano, kad Šeimos sveikatos centrui turėtų rūpėti Reivyčių medicinos punktas. „Iš Reivyčių mikrorajono turim nedaug pacientų ir jie jokių problemų nekelia. Atvažiuoti į miestą nėra tokia didelė problema“, – samprotavo pašnekovė.
PACIENTAS –
NĖRA SVARBIAUSIAS
Tirkšlių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Danė Perminienė stebisi, kad privatininkai sveikatos priežiūrą bando paversti verslu. Šiam centrui taip pat priklauso keletas rajono kaimo medicinos punktų ir ne visi jie dirba pelningai.
Įstaiga už kiekvieną prisirašiusį kaimo gyventoją per metus gauna 28 litus. „Pievėnuose nedaug žmonių. Iš Ligonių kasos gaunamų pinigų nepakana net slaugytojos atlyginimui. Tačiau negalime atokų kaimą palikti be medicinos paslaugų. Nuostolius kompensuojame iš bendros įstaigos sąskaitos“, – paaiškino direktorė.
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Audrius Stankevičius sakė, kad įstaigai niekada nebuvo kilusi mintis uždaryti Reivyčių medicinos punkto.
„Medicina nėra biznis, kad galvotum apie pelną. Visų pirma tai visuomeninė misija. Manau, kad tai laikas suprasti ir privačių įstaigų vadybininkams“, – replikavo direktorius.
A. Stankevičius prasitarė laukiantis, kada viešoji įstaiga uždarys punktą.
„Perduokite reivytiškiams, jeigu jie prisirašys pas mūsų gydytojus, atidarysime naują punktą“, – teigė pašnekovas.
ĮSTAIGA TURI TEISĘ RINKTIS
Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė „Santarvei“ paaiškino, kad, remiantis teisės aktais, sveikatos priežiūros įstaiga pati gali spręsti, ar tikslinga išlaikyti medicinos punktą. Anot jos, remiantis ekspertų nuomone, sveikatos priežiūros paslaugos blogėja tada, jei nuo gyvenamosios vietos iki gydymo įstaigos yra daugiau kaip 7 kilometrai.
Mažeikiuose kuriantis naujoms sveikatos priežiūros įstaigoms, konkurencija didėja. Savivaldybės gydytojos manymu, tai turėtų būti atramos taškas, renkantis, kokias paslaugas teikti.
I. Vaicekavičienės teigimu, viešoji įstaiga, siekdama išlaikyti prisirašiusius reivytiškius, turėtų neatsisakyti punkto. Anot jos, Reivyčių mikrorajone, turinčiame apie porą tūkstančių gyventojų, apsimokėtų įsteigti ir bendrosios praktikos gydytojo kabinetą.
Savivaldybės gydytoja neabejoja, kad konkurencija ateityje privers labiau atsižvelgti į pacientų norus.
Bendruomenės slaugytoja O. Tenienė sakė, kad per 17 darbo metų reivytiškiai jai tapo labai artimi, su jais išsiskirti
būtų sunku. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
