Rengiama pertvarka nepadės iš esmės spręsti alkoholizmo problemos?

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros docentė dr. Ilona Tamutienė, mokslininkė, tyrinėjanti sveikatos ir alkoholio kontrolės politiką, socialinės atskirties ir įtraukties tematikas, kritikuoja naujausius Vyriausybės bendruosius alkoholio prieinamumo ir kontrolės principus, kurie turėtų lemti alkoholizmo mažinimą šalyje.

Nieko bendra su socialiniu saugumu

„Kai viešojoje erdvėje pasirodė pranešimas, kad Vyriausybė parengė ir Seimui teiks bendruosius alkoholio principus, turėjau vilties, kad bus imtasi problemą spręsti iš esmės, sistemiškai. Susiejant tikslą ir kontrolę su žalingo alkoholio vartojimo piktžaizde – smurtu ir žala ne tik geriančiam, bet ir šalia jo esančiam vaikui, sutuoktiniui, seneliams, eiliniams piliečiams.
Tačiau tarp viešai minimų principų neįžvelgiau nė vieno, tiesiogiai siejamo su smurto prevencija, – su socialinio saugumo didinimu. O juk smurto (žalos) mažinimo principas – vienas svarbiausių, nes orientuoja valstybės pastangas į piliečių saugumą užtikrinančias priemones, jis vėliau leidžia pamatuoti, ar jos veiksmingos.
Tiesa, minimi principai, ypač lygiateisiškumo, neleidžiantis privilegijuoti atskirų alkoholio pramonės grupių, išlieka aktualūs, ir juos įtvirtinti yra geriau nei nieko nedaryti. Bet man, kaip žmogui ir kaip alkoholio tyrimų srities mokslininkei, aktualesnis yra alkoholio kontrolės tikslo, principų ir priemonių susiejimas su Lietuvos gyventojų vidaus saugumu“, – teigia dr. I. Tamutienė.

Smurto protrūkiams įtaką daro akcijos, išpardavimai

Užsienio ir Lietuvos mokslininkai yra pateikę įrodymų, kad socialinės žalos kaštai didesni nei surenkama pinigų iš alkoholio akcizų.
Anot VDU mokslininkės I. Tamutienės, socialinės žalos mažinimo principo pripažinimas ir laikymasis yra alkoholio kontrolės tikslo pagrindas, vienas svarbiausių motyvų ribojant alkoholio pramonės ir geriančiųjų laisves.
Alkoholio kontrolės tikslas iš „šizofreninės formuluotės“ turėtų tapti realiu ir orientuotu į gyventojų saugumą, – smurto, socialinės žalos mažinimą.
Alkoholio pabranginimas keliolika centų iš esmės situacijos nepakeičia. Kainos valdymui greta akcizų svarbus akcijų alkoholiui uždraudimas.
Užsienio mokslininkai yra ištyrę, kad „laimingos valandos“ ir kitos akcijos alkoholio išpardavimui ženkliai prisideda prie smurto protrūkių.

Netinkamai įvardytas tikslas

Dabartinėje alkoholio kontrolės įstatymo formuluotėje tikslas yra alkoholio vartojimo, žalos ūkiui ir sveikatai mažinimas. Pakeista tikslo apibrėžtis kreiptų stebėseną ir veiksmus ne tik į tai, kiek sumokėta akcizų ar kiek asmenų užregistruota sergančių alkoholine psichoze bei lėtiniu alkoholizmu, bet kaip mažėja dėl piktnaudžiavimo alkoholiu tėvų neprižiūrimų, nuskriaustų vaikų ir moterų, nužudymų ir bendrai smurto viešoje ir privačioje erdvėje.
Dr. I. Tamutienės nuomone, naudinga reguliuoti alkoholio pardavimo vietų tankį. Tai tvirtindama ji remiasi užsienio tyrinėtojais, kurie nustatė, kad naktinė prekyba alkoholiu vartoti vietoje (baruose, restoranuose, klubuose ir kitose viešojo maitinimo įmonėse) didina nusikalstamumą aplink šias vietas.
Nustatyta, kad vienas papildomai atidarytas baras ar naktinis klubas prideda 5,3 smurto įvykių per metus. Tankus alkoholio pardavimo išsineštinai vietų tankis didina nepilnamečių alkoholio vartojimą, prievartą privačioje erdvėje. Tyrimai rodo, kad dauguma Lietuvos geriančiųjų geria namuose (savo ar kitų), o ne viešojo maitinimo įmonėse. Didelė dalis jų alkoholį parsineša.
„Paisant viešojo saugumo interesų, alkoholio pardavimo vietų turi būti mažai. Bet diskusijose girdim specializuotų parduotuvių šalininkų prieštaravimų. Tik akivaizdu: problema iš esmės neišsispręs nereguliuojant viešojo maitinimo įmonių, prekiaujančių alkoholiu vartoti vietoje (ir išsineštinai atidarytoje taroje) tankio bei pačių specializuotų parduotuvių tankio. Tankis reguliuojamas nustatant, kiek alkoholio pardavimo vietų gali tekti nustatytam gyventojų skaičiui arba nustatytame geografiniame vienete. Diskusijose ir sprendimuose neturi būti pamiršta ir internetinė prekyba alkoholiu“, – primena kaunietė mokslininkė.

Už licenciją moka vieną kartą

I. Tamutienė atkreipia dėmesį dar į tai, kad dabar Lietuvoje licencijos prekiauti alkoholiu išduodamos neterminuotam laikui, užmokėjus vienkartinį 376 eurų mokestį.
Šalyse, kur rūpinamasi žmogaus saugumu alkoholio pardavimo vietų kaimynystėse, kaip įrankis smurto ir netvarkos aplink pardavimo vietas ir jose valdymui naudojamos terminuotos licencijos. Lietuvoje tik 1995–1997 m. licencijos buvo terminuotos (1 metai), o iki 2002 m. – perregistruojamos išdavusioje institucijoje.
Jei aplink naktinius barus daug netvarkos ir smurto – tai galėtų būti pagrindas nepratęsti licencijos. Deja, nesena praktika Kaune rodo, kad savivaldybei, gyventojų bei policijos siūlymu, apribojus naktinę prekybą alkoholiu vadinamuose baruose, jų savininkai laimėjo teismuose ir prekiauja toliau.
„Praėjusių metų liepos mėnesio duomenimis, šalyje galiojo 19405 licencijos prekiauti alkoholiu. Nors ir simboliškai apmokestinus licencijų perregistravimą, surinktas lėšas būtų galima panaudoti vaikų, kurie nukentėjo nuo girtų asmenų, reabilitacijai, o bendruomenę įtraukti į rūpestį jos pačios saugumu“, – siūlo VDU docentė.

Ydinga praktika – tiesioginis kontaktas

Mokslininkė dar pažymi, kad dabartiniame licencijavime bendruomenės dalyvavimas sutelktas tik ties sutikimu ar nesutikimu prekiauti alkoholiu daugiabutyje, kuriame gyvena. Tačiau, jei prekybos vieta atsidaro ties vaikų žaidimų aikštele, labai artimoje kaimynystėje, kad ir ranka pasiekiamoje, bet jau kitame pastate, – kaimynai neturi jokio balso. Kadangi licencijos neterminuotos, jų turėtojai nelabai susieti su viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimo atsakomybe, tai sykį pasirašę gyventojai praktiškai neturi galios savo kaimynystės tvarkai ir saugumui užtikrinti. Norintys tai padaryti, turi nueiti „kryžiaus kelius“, o pastarieji nebūtinai nuves į siekiamą tikslą. Kitose šalyse bendruomenės ir policijos, kaip viešosios tvarkos ir saugumo savo bendruomenėje užtikrintųjų, balsas turi ypač didelę galią.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad nėra gerai, kai gyventojų sutikimo reikalauja pats pageidaujantysis gauti licenciją. Ši ydinga praktika leidžia daryti psichologinį (galbūt ir kitokį) spaudimą nesutinkantiems gyventojams. Gyventojų nuomonės turi klausti licencijas administruojanti institucija, o ne pretendentas į licenciją“, – pabrėžė alkoholio tyrimų srities ekspertė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto