Liepos mėnuo buvo lietingas. Ne tik žemdirbiams, bet ir miesto gyventojams liūtys pridarė nemažų nuostolių: kam užliejo sklypus, rūsius, o kam per kiaurus stogus – ir laiptines ar butus.
Naftininkų gatvės daugiabučio namo gyventoja sunerimo, pamačiusi, kad po lietaus ima šlapti penktame aukšte esančios laiptinės sienos. Moteris bijo, kad, laiku nesutvarkius stogo, vanduo ims sunktis ir į butus.
Šis gyvenamasis namas renovuotas prieš dešimtmetį, tad mažeikiškė spėjo, kad rangos darbų garantijos jau bus pasibaigusios ir už remontą teks mokėti patiems gyventojams.
„Santarvė“ aiškinosi ne tik šią konkrečią situaciją. Manome, kad daugeliui naudinga žinoti, su kokiomis problemomis ateityje teks susidurti daugiabučių gyventojams, į namų atnaujinimą investavusiems nemažai asmeninių lėšų.
Šlampa sienos
Į „Santarvės“ redakciją kreipėsi Marijana Mankuvienė, gyvenanti Naftininkų gatvės 28-ajame name. Jos butas – penktame aukšte.
Moteris teigė jau prieš kurį laiką pastebėjusi, kad po lietaus nuo lubų šlampa laiptinės sienos. Ji sakė kreipusis ir į daugiabutį administruojančią bendrovę „Admituras“, ir į rangos darbus atliekančią „Elotus“, tačiau pagalbos nesulaukė.
Po prieš porą savaičių praūžusios audros ir liūties pradėjo šlapti ir kita laiptinės siena, ėmė byrėti dažai.
„Mūsų namas renovuotas prieš dešimtį metų ir jau dabar pradėjo ryškėti bėdos. Kol kas labiau šlampa laiptinės sienos, bet ir buto lubose jau pradeda matytis drėgmės dėmės. Reikia kuo skubiau tvarkyti, bet atsakingi už remontus žmonės nereaguoja. Niekas nebuvo atėję net pažiūrėti, o į telefono skambučius jau nebeatsakinėja“, – skundėsi moteris.
Nuotraukose užfiksavome, kur akivaizdžiai matosi praėjusio lietaus padariniai. Kol kas jie nelabai žymūs ir grėsmingi, bet visi žino taisyklę: ilgainiui ir mažiausia skylutė gali tapti didele pralaida.
Traktuojama kaip avarija
Naftininkų g. 28-ąjį daugiabutį namą administruoja bendrovė „Admituras“. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Evaldas Uikys „Santarvę“ informavo, kad pranešimas apie šlampančią laiptinės sieną šiame name buvo gautas liepos 31 d.
„Iki tos dienos anksčiau nebuvo kreiptasi. Į vietą buvo nuvykę apžiūrėti specialistai. Įvertinta situacija. Dabar ruošiama sąmata, kuri bus suderinta ir patvirtinta. Tuomet bus atlikti remonto darbai“, – kalbėjo E. Uikys.
Pavaduotojas pažymėjo: kadangi šis daugiabutis namas renovuotas daugiau nei prieš dešimtį metų, remonto darbai bus atlikti gyventojų kaupiamojo fondo lėšomis.
„Gyventojų parašų rinkti nereikės, nes susidariusi situacija dėl šlampančių sienų yra įvardijama kaip avarija. Planuojama viską sutvarkyti per artimiausias dvi ar tris savaites“, – teigė E. Uikys.
Per apžiūra nefiksuota
Naftininkų g. 28-ojo daugiabučio namo techninę priežiūrą atlieka jį administruojanti įmonė.
Pasak E. Uikio, pastatų apžiūra atliekama kartą per du mėnesius, kaip tai numato teisės aktai. O tie pastatai, kurie yra labiau pažeisti, tikrinami kiekvieną mėnesį.
„Iki šiol vykusių patikrinimų metu nebuvo vizualiai matoma, kad Naftininkų g. 28-ajame name šlaptų laiptinės sienos“, – teigė bendrovės „Admituras“ direktoriaus pavaduotojas.
Jis tvirtino: normalu, kai atnaujintuose namuose nustatomi įvairūs defektai tiek rangos darbų garantiniu laikotarpiu, tiek jam pasibaigus.
„Tik vienu atveju, kol galioja garantinis laikotarpis, mes kreipiamės į rangovą, kad jis prisiimtų atsakomybę ir viską sutvarkytų. O jei šis laikotarpis yra pasibaigęs, remontas atliekamas gyventojų lėšomis. Jei garantinis laikotarpis nepasibaigęs, o rangovo jau nebėra, įsigalioja rangos darbų draudimo sąlygos“, – kalbėjo E. Uikys.
Jis informavo, kad uždariems rangos darbams galioja 10 metų garantinis laikotarpis, o atviriems – penkerių metų.
Kol kas – nežymūs defektai
Apie tai, kad tenka tvarkyti po daugiabučių namų renovacijos vis aptinkamus defektus, „Santarvei“ sakė ir kitos tokius namus administruojančios įmonės – bendrovės „Tavo pastogė“ – vadovė Vaida Gureckytė.
Jos teigimu, bendrovei kol kas dar neteko susidurti su problemomis, kuomet rangos darbų garantinis laikotarpis būtų pasibaigęs.
„Vis dar tvarko rangovai. Stengiamės aptikti defektą, kad jis būtų sutvarkytas iš karto, kol dar galioja garantinis laikotarpis. Norime, kad kuo mažesnė finansinė našta tektų gyventojams, ypač dabar, kai Vyriausybė laikosi pozicijos mažinti valstybės prisidėjimą prie daugiabučių namų atnaujinimo“, – teigė V. Gureckytė.
Remontuoti gali tekti ir anksčiau
Šiuo metu atnaujinant daugiabučius namus, jų gyventojams yra suteikiama lengvatinė paskola, kurią jie gali išmokėti per 20 metų. Tačiau, kaip parodė situacija, pastatus remontuoti gali tekti anksčiau – dar nebaigus mokėti paskolos.
„Turint paskolą renovacijai, rangos darbų garantiniai laikotarpiai nėra pratęsiami. Jie yra įtvirtinti įstatymiškai. Todėl manau, jog teoriškai gali nutikti ir taip, kad, dar nebaigus mokėti renovacijai skirtos paskolos, gyventojams gali tekti remontuoti daugiabutį jau savo lėšomis, jei garantinis laikotarpis pasibaigęs“, – kalbėjo V. Gureckytė.
Atnaujinimas – pagal įvairias programas
Per daugiau nei dešimtmeti mūsų mieste ir rajone atnaujintų bei šiuo metų renovuojamų namų skaičius artėja prie šimto. Tai trečdalis iš visų esančių daugiabučių.
Apie 60 gyvenamųjų namų administruoja „Tavo pastogė“, didžioji dalis jų jau yra atnaujinta. Daugiau nei 200 daugiabučių gyvenamųjų namų administruoja „Admituras“, iš jų atnaujinta apie 60.
Prieš 15 metų mūsų rajono savivaldybėje startavo daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo programos. Nemaža dalis gyvenamųjų namų (41) buvo atnaujinta pagal URBAN programą, kai gyventojams reikėjo sumokėti tik 15 proc. nuo šilumą taupančių rangos darbų sumos.
Finansavimo sutartys pagal šią programą buvo pradėtos pasirašyti dar 2010 m., o paskutinis namas pagal šią programą atnaujintas ir Valstybinei statybos inspekcijai priduotas 2015 m.
Dar daugiau nei 20 daugiabučių gyvenamųjų namų buvo atnaujinta pagal JESICA programą. Įgyvendinant šią programą, daugiabučių namų būsto savininkų prisidėjimas svyruoja tarp 60 ir 70 proc.
Su programa JESSICA, kuri startavo beveik prieš dešimtmetį, Savivaldybė neturi jokių sąsajų. Viską tvarko ir koordinuoja arba namų bendrijos, arba jų administratoriai.
Planuojama kvartalinė renovacija
Prieš ketverius metus buvo pradėta kalbėti apie kvartalinę renovaciją. Visos Lietuvos savivaldybės yra skatinamos rengti kvartalų ir atskirų miestų atnaujinimo programas, kurios apima ne tik pastatų energinio efektyvumo didinimą, bet ir kvartalų infrastruktūros sutvarkymą bei pritaikymą gyventojų poreikiams.
Kvartalinės renovacijos tikslas – atnaujinti ne pavienius namus, bet ir visą kvartale esančią infrastruktūrą: žaliąsias zonas, kiemų aikšteles, jų apšvietimą ir pan.
Savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra parengusi didžioji dalis šalies savivaldybių, tarp jų – ir Mažeikių.
Programa – dešimčiai metų
Mažeikių miesto kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa parengta 2020–2030 m. laikotarpiui.
Mieste numatyti keturi energinio efektyvumo didinimo kvartalai. Tai Ventos kvartalas, apribotas Pavenčių, Naftininkų, Žemaitijos ir Taikos gatvėmis; Kalnėnų kvartalas – Pavenčių, Melioratorių, Skuodo, Žemaitijos ir Taikos gatvėmis; Gabijos kvartalas – Žemaitijos, Ventos, Gamyklos ir Sodų gatvėmis; Sodų kvartalas – Naftininkų, Žemaitijos ir Sodų gatvėmis.
Planuojama atnaujinti (modernizuoti) 18 daugiabučių gyvenamųjų namų (numatoma investicija – per 14 mln. eurų).
Po kvartalinės renovacijos tikimasi sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc. naudojamos energijos, investicijų atsipirkimo laikas – 24 metai.
Papildomas finansavimas
Ši programa patvirtinta prieš trejus metus, tačiau kol kas kompleksinio daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir programoje numatytos infrastruktūros tvarkymo nėra.
Daugiabučius namus administruojančių bendrovių vadovų teigimu, šie namai yra atnaujinami pagal gyventojų pageidavimus, nesiejant jų su kvartaline renovacija.
Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Sandra Ramanauskienė „Santarvei“ sakė, kad šiuo metu yra rengiamas Mažeikių miesto žalinimo planas, kuris bus glaudžiai susiję su patvirtinta kvartalinės renovacijos programa.
„Kvartalinės renovacijos programa buvo patvirtinta siekiant skatinti gyventojus atnaujinti daugiabučius, o Savivaldybę – prisidėti prie infrastruktūros sutvarkymo. Infrastruktūros sutvarkymas mūsų Savivaldybei gana didelė finansinė našta. Parengus žalinimo planą, atsirastų galimybė šią naštą palengvinti. Todėl dabar visas dėmesys skiriamas šio plano rengimui, o paskui jis bus integruotas į kvartalinės renovacijos programą, ją koreguojant“, – paaiškino S. Ramanauskienė.
Tik pradėti rengti
Pasak skyriaus vedėjos, žalinimo planai tik dabar pradėti rengti visoje Lietuvoje, iki šiol jų nebuvo.
„Dabar – pradinė stadija, prieš porą savaičių pasirašėme sutartį žalinimo plano rengimui. Procesas gali užtrukti, nes tai pakankamai sudėtingas dokumentas, susidedantis iš dviejų dalių. Kai jis jau bus parengtas, gyventojams bus aiškiau, kas kur bus daroma, kaip pasikeis jų kiemai“, – informavo S. Ramanauskienė.
Parengus visus reikiamus dokumentus ir pakoregavus kvartalinės renovacijos programą, daugiabučių namų, įeinančių į kvartalinės renovacijos teritorijas, gyventojai bus raginami atnaujinti savo namus.
„Tačiau, jiems nesutikus, prievartos nebus. Ir dėl to kvartalinė renovacija nesugrius. Tiesiog tie kvartalai, kuriuose bus daugiau atnaujintų daugiabučių, turės prioritetą infrastruktūros sutvarkymui“, – paaiškino S. Ramanauskienė.
Teikiami kvietimai
Nepaisant numatomos kvartalinės renovacijos planų, daugiabučiai gyvenamieji namai Mažeikiuose atnaujinami toliau. Šiuo metu jie renovuojami pagal Daugiabučių namų atnaujinimo programą.
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (Agentūra) jau paskelbė vienuoliktą kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Agentūra paraiškas priims iki 2024 m. rugsėjo 30 d.
Kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sąlygose numatyta, kad paraiškų teikėjai gali būti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, asmuo, teikiantis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas; savivaldybės vykdomoji institucija ir savivaldybės paskirtas savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratorius.
Šis kvietimas numatytas 200 mln. eurų investicijų sumai (ankstesniam kvietimui skirta 410 mln. eurų).
