Savivaldybės specialistai tvirtina, kad lėšų trūkumas nesustabdys daugiabučių namų renovacijos.
Įpusėjus pirmajam namų renovacijos etapui paaiškėjo, kad būsto modernizavimui skirtų Europos Sąjungos pinigų nepakaks.
Savivaldybės specialistai tvirtina, kad lėšų pritrūko pabrangus statybos darbams. Daugelio namų investiciniai projektai buvo padaryti per krizę – 2009-ųjų metų pabaigoje, kai statybos kainos buvo žemiausios, o rangos darbai nupirkti gerokai vėliau. Ir brangiau.
Į LAIKĄ
ĮSITENKA
Viešojoje erdvėje netyla kalbos, kad daugiabučių namų renovacija stringa ir kad ji nebus laiku baigta. Tačiau renovuojamų namų projektų vadovas, Savivaldybės statybos ir remonto skyriaus vedėjas Arūnas Knystautas tvirtina, kad nė vienas projektas dar nėra pradelstas.
Per pirmąjį etapą, kuris baigiasi 2013-ųjų gruodį, numatyta renovuoti 27 daugiabučius namus. Dėl jų atnaujinimo už ES lėšas jau pasirašytos finansavimo sutartys. Du projektai įgyvendinti, devyni vykdomi šiuo metu.
Pasak A. Knystauto, niekas Savivaldybėje nesvarsto, kas bus, jeigu nespės visko padaryti, – nes tai padaryti yra privaloma. Didieji darbai pasimatys pavasarį, nes per žiemą bus nupirkta dauguma rangos darbų.
„Nuo finansavimo sutarties pasirašymo datos vieno daugiabučio namo renovavimo darbams atlikti yra skirti 36 mėnesiai. Centrinė projektų valdymo agentūra, įgyvendinanti ES finansuojamus projektus, šį laikotarpį suskirsto į smulkesnius etapus, į kuriuos ne visada sugebame tilpti, todėl juos reikia pratęsti, bet tai nedaro įtakos projekto eigai. Be to, šiais metais mes įsisavinsime daugiau nei 30 proc. ES renovacijai skirtų lėšų, vadinasi, peržengsime Vidaus reikalų ministerijos numatytas rizikos grupės ribas“, – tvirtino vedėjas.
PRITRŪKO LĖŠŲ
A. Knystauto teigimu, daugumai namų, kuriems jau yra nupirkti rangos darbai, pritrūks lėšų, nes ES parama skiriama pagal investicinius projektus, o juose numatytos kainos – daug mažesnės nei dabar atliekamų rangos darbų įkainiai.
„Per pastaruosius metus pabrango statybos darbai ir medžiagos, todėl investiciniuose projektuose numatytos lėšos nepadengia rangos darbų“, – sakė projektų vadovas.
Techninių projektų rengimo įmonės vadovas mažeikiškis Kazys Čepys taip pat įsitikinęs, kad lėšų trūkumas susidarė dėl pabrangusių statybos darbų.
„Oficialiai skelbiama, kad nuo 2009-ųjų metų pavasario iki šių metų vidurio statybos kainų indeksas pakilo daugiau nei 15 procentų. Žinoma, tikroji kaina paaiškėja po viešųjų rangos darbų pirkimo konkurso, tačiau bet kuriuo atveju, akivaizdu – ji didėja“, – paaiškino K. Čepys.
NENUMATĖ
PABRANGIMO
Investicinius būsto renovavimo projektus rengė patys butų savininkai. Dažniausiai jie samdėsi įmones, kurios atliko skaičiavimus.
„Vizualiai dauguma namų panašūs, todėl ir numatomi renovavimo darbai turėtų būti tokie pat. Tačiau namų investicinių projektų vertės skiriasi kaip diena ir naktis. Yra tokių projektų, kur skirtumas – daugiau nei milijonas litų. Akivaizdu, kad tiems namams, kurių investiciniai projektai paruošti mažiausiomis kainomis, atliekant rangos darbus pritrūks lėšų“, – prognozavo A. Knystautas.
Jo įsitikinimu, problemų būtų išvengta, jei skaičiuojant ir rengiant namų investicinius projektus būtų buvęs įvestas galimo pabrangimo koeficientas.
BANDYS
PADENGTI NUOSTOLIUS
Projektų vadovas tikisi, kad bus rastas būdas, kaip sutaupytomis lėšomis padengti trūkumą.
„Pasirašytos namų renovacijos finansavimo sutartys nepareikalaus visų pirmajam etapui skirtų ES lėšų. Tikimės, kad pavyks susitarti su visomis institucijomis ir sutaupytus pinigus panaudoti ten, kur trūksta“, – sakė A. Knystautas.
Pasak vadovo, gyventojai, sužinoję, kad neužtenka numatytų lėšų renovacijai, atsisako kai kurių darbų, kad nereikėtų daugiau prisidėti savo lėšomis (Taryba nusprendė, kad buto savininkas privalo prisidėti 15 proc. investuojamos sumos). Tai esą taip pat stabdo renovaciją, nes reikia iš naujo darbus derinti su rangovais, dėl numatomų pakeitimų kreiptis į Centrinę projektų valdymo agentūrą ir kitas institucijas.
„Tai didelis ir ilgai užtrunkantis darbas. Visų pirma gyventojai turi parašyti prašymą, kad atsisako tam tikrų darbų, nes neturi iš ko jų finansuoti. Po to Savivaldybė, kaip projekto administratorius, turi kreiptis į rangovus ir klausti, ar jie sutiktų neatlikti anksčiau numatytų darbų. Jei jie sutinka, tada reikėtų kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ir gauti leidimą neatlikti sutartyje numatytų darbų. Jei ir čia būtų gautas teigiamas atsakymas, tada tektų prašyti Centrinės projektų valdymo agentūros sumažinti biudžetą. Kai tai būtų padaryta, mes vėl iš naujo turėtume į agentūrą kreiptis, kad ji padidintų biudžetą kitiems darbams ir sumažintus pinigus permestų ten, kur jų trūksta. Tada vėl laukia tas pats kelias: pokalbiai su Viešųjų pirkimų tarnyba, rangovais…“, – ilgai trunkančią procedūrą paaiškino A. Knystautas.
Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento sanglaudos skatinimo veiksmų programos skyriaus vedėjas Arūnas Grumadas, lankydamasis Mažeikiuose, patikino: tokia pinigų perdavimo kitiems darbams galimybė yra svarstoma ir ateityje gali būti patvirtinta.
ATSISAKO DARBŲ
Kaip jau minėta, Mažeikių rajono daugiabučių namų renovaciją ES remia, skirdama 85 procentus investuojamų lėšų. 15 proc. tenka prisidėti patiems gyventojams. Tačiau dalies atnaujinimo darbų ES apskritai nefinansuoja. Finansavimas neskirtas rūsio perdangai šiltinti, radiatoriams butuose keisti ir ant jų montuojamiems prietaisams pirkti, vidinėms palangėms montuoti, vidaus apdailos darbams.
A. Knystauto teigimu, dalies namų gyventojai šiuos darbus buvo numatę atlikti, tačiau, pabrangus rangos darbams ir išaugus renovacijos kainai, jų atsisakė.
Anot projektų vadovo, dabar bene daugiausiai laiko atima techninio projekto rengimas ir derinimas su gyventojais, nes labai sunku rasti bendrą sprendimą.
„Kol kas dar nebuvo tokio atvejo, kad atlikus techninio projekto ekspertizę, nereikėtų jo koreguoti. Be to, žmonės labai dažnai pakeičia nuomonę – net jau patvirtinus techninį projektą ir pradėjus rangos darbus, pareiškia, kad, pavyzdžiui, jiems nebetinka keičiami langai ir jie neįsileis į butą darbininkų“, – sakė vedėjas.
Apie tai, kad sunku susitarti su gyventojais, kalbėjo ir K. Čepys.
Yra namų, kurių gyventojai sugalvojo atsisakyti net ES lėšomis remiamų darbų, tokių kaip kanalizacijos, vandentiekio vamzdžių keitimas, nes tai tiesiogiai netaupo šilumos. Juos buvo numatyta keisti tik dėl blogos būklės.
„Trūkstant lėšų svarstoma ateityje namus renovuoti tik iš išorės, nelendant į vidų. Praktika parodė, kad norint keisti vamzdynus, susiduriama su daugybe problemų. Pavyzdžiui, žmogus yra neseniai pasidaręs brangų remontą, todėl jis nenori, kad atėję statybininkai ardytų jau sutvarkytas sienas tam, kad galėtų pakeisti vamzdžius. Todėl tenka iš naujo kalbėtis su gyventojais ir ieškoti kitų išeičių, o tai reikalauja papildomo laiko“, – aiškino A. Knystautas.
ATLIKTI BŪTINA
Tačiau projektų vadovas sako, kad yra darbų, kuriuos būtina atlikti, nors ES jų ir nefinansuoja. Pasak jo, nereikėtų atsisakyti pirmojo aukšto perdangų šiltinimo.
„Pirmojo aukšto gyventojai sutinka, kad būtų šiltinamas stogas, todėl jiems tūrėtų būti atlyginta tuo pačiu. Renovuojant namus yra keičiami šildymo sistemos vamzdžiai, kurie gerai izoliuoti, todėl nebešildys rūsio. Tad pirmajame aukšte gyvenantys žmonės jaus diskomfortą dėl šaltų grindų. Norint, kad greičiau pasijustų šilumos taupymo efektas, reikėtų pasikeisti ir senus radiatorius butuose“, – įsitikinęs A. Knystautas.
Savo ruožtu K. Čepys „Santarvei“ sakė nesuprantąs tų mažeikiškių, kurie dėl kokios nors nereikšmingos priežasties nori atsisakyti svarbių renovacijos darbų.
„Įsiminė atvejis, kai nepavyko įtikinti gyventojų, jog būtina ne tik šiltinti namą, bet ir keisti vamzdynus. Visas blogumas paaiškėjo netrukus, kai atvykus pasirašyti statybos darbų užbaigimo akto, namas buvo užpiltas fekalijomis. Jeigu namas senesnis nei 20 metų, yra beviltiška tikėtis, kad senieji vamzdynai dar ilgai ir nepriekaištingai tarnaus“, – savo nuomonę dėstė K. Čepys.
Vyriškis įsitikinęs, kad rajono Savivaldybė turėtų stengtis ne sutaupyti lėšų, atsisakydama atskirų atnaujinimo darbų, o ieškoti resursų ir tartis su žmonėmis, kad būtų atlikti visi gyvybiškai svarbūs pakeitimai, – teigė įmonės vadovas.
Jo tvirtinimu, vien tik namo išorės apšiltinimas norimo efekto neduos.
PASITAIKO TRŪKUMŲ
Kaip ir atliekant bet kurį darbą, pasitaiko trūkumų, stabdančių renovacijos darbus. Vykdomų rangos darbų eigą ir kokybę stebi konkurso būdu parinkta techninę priežiūrą atliekanti įmonė. Pastebėjusi bet kokį netikslumą, ji apie tai iš karto praneša rangovams.
„Jei renovacija atliekama su nekokybiškomis, standartų neatitinkančiomis medžiagomis, rangovas privalo viską ištaisyti ir sutvarkyti savo lėšomis. Štai Mindaugo g. 13-ojo namo atvejis: jau buvo uždėtos ir fasadinės plokštės, tačiau pastebėjus broką, net iš Suomijos buvo iškviesti gamintojai, kurie tą gamyklos broką pripažino ir nekokybiškas plokštes pakeitė geromis“, – prisiminė A. Knystautas.
RENOVACIJAI –
BEVEIK
48 MLN. LITŲ
Kaip jau minėta, Mažeikių mieste daugiabučiai namai bus renovuojami dviem etapais.
Pagal regiono plėtros tarybos patvirtintus sąrašus, per pirmąjį etapą numatyta atnaujinti 26 daugiabučius namus. Tam bus skirta per 26 mln. litų.
Antrasis renovacijos etapas, kuris tęsis iki 2015 m., apims 14 namų, trys daugiabučiai yra rezerviniai – jie bus tvarkomi, jei liks sutaupytų pinigų. Šiam renovacijos etapui numatyta 21 mln. litų.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Daugeliui dabar renovuojamų namų trūksta lėšų darbams užbaigti.
