Rezultatas Nr. 1: „Svarbiausia, kad aš nebeknarkiu“

Per pastaruosius pusantrų metų UAB „Kvistija“ generalinis direktorius Virgilijus Eidimtas atsikratė 25 kilogramų. Klausiantiems, kur glūdi lieknėjimo paslaptis, keturiasdešimt dvejų metų vyriškis trumpai paaiškina: „Baigiau ryti ir pradėjau valgyti“.
„NORIU BŪTI NORMALUS“
V. Eidimtas prisipažįsta, kad apie savo sulieknėjimą girdėjęs visokių gandų. Dažniausiai žmonės spėlioja, kokia liga susirgęs „Kvistijos“ vadovas. Buvo ir tokių, kurie tiesiai klausė, ar jis jau pasveikęs.
„Sveikata niekada nesiskundžiau. Tiesiog supykau ant savęs. Juk pačiam malonu būti ne paršeliu, o normaliu žmogumi. Įsivaizduokite, kokia nesąmonė, kai nukirpus vieną kojos nagą, reikėdavo ilsėtis tris minutes! Parduotuvėje, matuojantis rūbus, pačiam šlykštu buvo pasižiūrėti į veidrodį. Naktimis pradėjau knarkti. Fui! Ne, nebenoriu būti toks, koks buvau“, – „Santarvei“ sakė V. Eidimtas.
Virgilijus pasakojo, kad ypač daug svorio priaugo patyręs kojos traumą: gulėjo lovoje, labai daug valgė. Beje, sočiai pavalgyti jis visada mėgęs. Ypač vakarais, nes dieną pavalgyti dažniausiai neturėdavęs laiko. Pasak jo, kas vakarą vakarieniaudavęs kokius aštuonis kartus.
„Apskritai esu toks žmogus. Viduriuko niekada neturėjau ir tikriausiai neturėsiu. Arba viską darau blogai, arba gerai“, – prisipažįsta V. Eidimtas.
Dabartinį savo gyvenimo būdą jis apibūdina trumpai: „Malonu“. Malonu būti judriam, malonu patikti sau pačiam, malonu žaisti tenisą ir nepavargti, malonu nebeknarkti…

PRIVALAI NORĖTI
Supykęs ant savęs ir nusprendęs lieknėti, Virgilijus su niekuo nesitarė. Jo nuomone, beprasmiška daktarų klausti patarimo – vis tiek aišku, ką pasakys: „Reikia mesti svorį“. Dietų taip pat nepripažįsta. Pasak vyriškio, jo žmona turi gal kokius 12 kilogramų įvairiausių dietų, tačiau niekada jomis nesinaudojo.
„Vien skaitymu nieko nepadarysi. Žmogus pats privalo labai norėti. Be to, namuose turi būti padėtos svarstyklės. Pradėjęs lieknėti, žmogus turi matyti rezultatą ir jausti malonumą“, – teigė Virgilijus.
V. Eidimtas pripažįsta, kad daugeliui jo svorio metimo metodika gali pasirodyti nepriimtina, netgi žalinga. „Ai, anksčiau ar vėliau visi ten nueisime. Visgi atsikratęs svorio daugiau išloši nei praloši“, – teisino save jis.
Nei pusryčių, nei pietų vyriškis nevalgo. Per dieną jis geria daug kavos, arbatos. Ir labai daug rūko. Kasdien ne mažiau kaip tris pakelius cigarečių… Grįžęs namo, vyras suvalgo obuolį, pasižiūri žinias ir bėga į sporto salę.
„Pasimankštinęs taip pat iš karto nepuolu prie šaldytuvo – nesinori. O vakare užbėgu į virtuvę, truputį trinkt trinkt į skrandį ir į lovą. Iš ryto – vėl pirmyn. Na, o penktadienį šventė – tada sočiau pavalgau“, – pasakojo vyriškis.
Virgilijus prisipažįsta, kad pirmosios savaitės buvo ypač sunkios. Ir vėl… ypač vakare. Guosdavo tik svarstyklės. Tiesa, dalis per savaitę numesto svorio grįždavo savaitgaliais, tačiau vis tiek kiekvieną savaitę atsikratydavo 2–3 kilogramų. Per pusmetį išgaravo dvidešimt kilogramų. Vyras davė sau žodį, kad neleis svarstyklių rodyklei rodyti daugiau nei 85 kilogramus. Kol kas sekasi jo laikytis.
„Nežinau, gal kada ir vėl priaugsiu. Dar mažiausiai porą metų turiu nuolat save kontroliuoti – reikia, kad organizmas priprastų. Tačiau gerai žinau, kad nebenoriu būti toks, koks buvau“, – teigė V. Eidimtas.
Tiesa, banketuose verslininkas neatsisako maisto. Anot jo, mėgstąs veltui pavalgyti, todėl kišąs už abiejų žandų.
Liovęsis „ryti“, Virgilijus visiškai atsisakė ir alkoholio. „Ir čia vidurio nebuvo. Jeigu gerdavau, tai tris keturias dienas. Po to kelis mėnesius galėdavau negerti. Dabar žinau, kad negalima, ir negeriu. Padėjau alkoholiui kryžių. Pasirodo, kad, išgėręs tik mineralinio, puikiausiai moku būti linksmas“, – sakė jis.
Pasak V. Eidimto, dėl lieknėjimo kūnas buvo pradėjęs panašėti į seno žmogaus. Tačiau padėjo nuolatinė mankšta.

SVARBU GERAI JAUSTIS
Pažįstami, įmonės darbuotojai jau priprato prie dabartinės V. Eidimto išorės. Paklaustas, kaip vertina žmona, Virgilijus numoja ranka. Jo nuomone, ko gero, ši net nepastebėjusi, nes vis tiek niekada valgyti negaminanti. „Jos pas mane poniutės“, – šypteli vyriškis, prie „poniučių“ priskirdamas ir savo dukras.
Pajuokavus, kad Virgilijui galbūt prasidėjo krizinis laikotarpis ir dabar pradėsiąs žvalgytis į jaunas merginas, verslininkas smagiai nusikvatojo. Pasak jo, jam tokio „klapato“ niekam nereikia.
„Neturiu laiko žaidimams. O ir kam „kernotis“? Man svarbiausia, kad pats gerai jaučiuosi“, – juokėsi Virgilijus.
Verslininkas sakė, kad sulieknėjęs nepuolė pirkti naujų drabužių – senuosius nešęs pas siuvėją siaurinti. Pasak Virgilijaus, jis jau atsikratęs tos nuostatos, kad geri drabužiai – prestižo reikalas.
„Apskritai man visuomenės nuomonė nėra svarbi. Nei aš noriu kostiumų, nei kokių „išsidirbinėjimų“. Noriu normaliai dirbti ir gyventi kaip paprastas žmogus. Visi jau esame atsivalgę tų nesąmonių. Mažeikiuose visi esame paprasti darbininkai, todėl nieko vienas kitam nebereikia įrodinėti“, – sakė verslininkas.
Vis dėlto gyventi, „kaip paprastam žmogui“, nelabai sekasi. Virgilijus prisipažino, kad jau 15 metų kiekvieną vakarą geria raminamuosius vaistus. Priežastis – sudėtinga verslo situacija ir nuolat dėl to apninkančios mintys.
„Man dar anksti būti ramiam. Per daug mažas esu tokiame dideliame versle. Faktas, kad, laikui bėgant, turėsime pakeisti vėliavas ir „Kvistijos“ nebebus. Nekalbu apie bankrotą. Turėsime jungtis prie kitų. Tačiau svarbiausia, kad aš nebeknarkiu“, – kalbėjo V. Eidimtas.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto