Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis niekada neturėjo antsvorio, rūkė tik studijų metais, netraukė alkoholis, jau beveik 20 metų nevalgo mėsos, propaguoja jogą, tačiau savo gyvenimo būdą apibūdina kaip žalingą. Dabar, po atostogų sugrįžęs į darbą, jis jaučiasi esąs kitoks…
NEREIKĖJO SAVĘS LAUŽYTI
Beveik prieš 20 metų V. Džiugelis tapo vegetaras. Pasak jo, viskas prasidėjo dėl to, kad dirbo ne savo darbą. Po budėjimo ligoninėje gydytojas dervavo garažo stogą. Užkliuvus kojai, jis apsipylė verdančia derva. Dėl skausmo patirtas stresas padarė savo.
„Kažkas „susisuko“ mano galvoje. Patirtas skausmas išprovokavo manyje tai, ko anksčiau nepastebėdavau. Labai daug ką permąsčiau, keitėsi požiūris į gyvenimo vertybes. Kažkaip savaime tapau vegetaras. Dėl to nereikėjo jokių savęs laužymų. Tiesiog nebeturėjau poreikio valgyti mėsą“, – pasakojo meras.
V. Džiugelis prisimena, kad tada žmonės žiūrėję kaip į kažką vaidinantį keistuolį. Tačiau aplinkinių nuomonė gydytojo nedomino. Dabar jis šypsosi sakydamas, kad jaučiasi esąs vegetarizmo pradininkas Mažeikiuose. Tiesa, pasak mero, jis nėra griežtas vegetaras – valgo kiaušinius, varškę, retkarčiais žuvį.
„Anais laikais buvome nuvažiavę į Rytų Vokietiją. Restorane paprašiau, kad man pakeistų patiekalą, nes nevalgau mėsos. Iki šiol prisimenu gido nuostabą. Jis sakė, kad dvidešimt metų dirba su turistais iš Rusijai priklausančių šalių ir pirmą kartą mato iš ten atvykusį žmogų, kuris atsisako valgyti mėsą. Dažnai žmonės manydavo, kad „įsivaizdinu“. Dabar jau priprato, nors kartais būna, kad per kokį priėmimą visi sėdi ir žiūri, ką valgys meras. Tada jaučiuosi truputį kvailai“, – juokėsi V. Džiugelis.
Prieš tuos dvidešimt metų daug kas prognozavo, kad dėl tam tikrų medžiagų stygiaus, kurias organizmas gauna iš mėsos, vyriškis susirgs mažakraujyste.
Prognozės nepasiteisino – meras iki šiol yra sveikas ir nejaučia jokio mėsos poreikio.
Sprendimas nevalgyti mėsos nebuvo vienintelis V. Džiugelio gyvenimo būdo pasikeitimas. Vyriškis pradėjo važinėti po įvairiausias stovyklas, mokytis jogos, kvėpavimo pratimų, maudytis jūroje bet kokiu oru. Būta ir kepenų bei žarnyno valymų. Gydytojas pradėjo domėtis netradicine medicina ir jos metodus taikyti savo pacientams.
„Gyvenime daug kas yra nepaaiškinama, tačiau juk ir nebūtina viską stengtis paaiškinti. Gyvenau taip, kaip man liepė mano vidinis balsas ir visokių dalykų išdarinėjau. Apskritai nieko atsitiktinio nėra. Viskam ateina laikas, kai surandame kažką svarbaus“, – sakė meras.
BERIBĖS GALIOS
Mero pareigos vėl privertė permąstyti savąjį gyvenimą. Nuolatiniai stresai, įtampa, nuovargis varė į neviltį.
Pasak V. Džiugelio, jis jautėsi pats save plėšiąs pusiau. Iš vienos pusės buvo joga, įvairios dvasinės literatūros skaitymas, apmąstymai, iš kitos – intrigų kupinas politiko gyvenimas.
„Ir vėl sakau, kad viskam savas laikas. Žmona Ramunė pradėjo lankyti Arūno Varanavičiaus vedamus užsiėmimus. Ji mane vis ragino taip pat nueiti, tačiau aš priešinausi – įsivaizdavau, kad viską pats žinau ir man nereikia kažkieno pagalbos. Vis dėlto nuėjau ir buvau iš karto suintriguotas. Mintyse uždaviau Varanavičiui klausimą, o jis iš karto atsakė. Nors buvo kalbama apie tai, ką ir anksčiau žinojau, tačiau viskas buvo parodyta praktiškai“, – pasakojo V. Džiugelis.
Per devynis mėnesius vykusius užsiėmimus meras, kaip ir kiti kursų dalyviai, mokėsi tikėti savo jėgomis, į gyvenimą žiūrėti daug paprasčiau ir ramiau. Svarbiausia – išmokta pajausti meditacijos galią ir džiaugsmą.
Pasak V. Džiugelio, jis esąs judesio žmogus, sunkiai nusėdintis vienoje vietoje, todėl medituoti nemėgdavęs. Dabar meditacija tapo dideliu malonumu, pakeitusiu mąstymą, išmokiusiu blaiviai vertinti bet kokią situaciją.
„Neįmanoma medituoti per prievartą. Man patinka posakis: „Pasistenk nesistengdamas“. Juk taip yra visais gyvenimo atvejais. Jeigu žmogus atsipalaiduoja, mintys pačios dėliojasi, dingsta įtampa. Įsitempus nieko gero neišeina“, – sakė politikas.
Ypač naudinga buvo stovykla Šventojoje, kur V. Džiugelis dalyvavo per savo atostogas. Pasak jo, po keturis kartus per dieną vykusių meditacijų miegodavęs kaip vaikystėje. Atsirado suvokimas, kad sąmonė gimė iš naujo.
A. Varanavičiaus organizuotoje stovykloje žmonės ne tik meditavo. Jie lankstė šaukštus, vaikščiojo ant butelių šukių, gulėjo ant kėdžių.
Visa tai darė ir V. Džiugelis su žmona. Ir nereikėjo jokios hipnozės. Tiesiog kiekvienas tikėjo, kad gali taip padaryti.
„Visa tai mums parodė, kokios beribės yra žmogaus galimybės, ką reiškia pasitikėjimas savo jėgomis. Iš tikrųjų žmogus gali daug daugiau, nei įsivaizduoja. Atsiveri kitokiam pasauliui. Tiesa, realus gyvenimas kartais padaro savo korekcijas. Pavyzdžiui, paskutinę atostogų dieną man paskambino „Santarvės“ žurnalistė ir uždavė gana nemalonų klausimą. Suvokiau, kad praradau turėtą ramybę.
Supykau ant savęs, kad taip lengvai pasidaviau išmušamas iš vėžių. Suėmiau save į rankas, nes dabar žinau, kaip įveikti stresus. Apskritai gyvenimo tempas toks didelis, žmogų nuolat lydi tokia gausybė stresų, jog privalome pradėti ieškoti ramybės“, – kalbėjo V. Džiugelis.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
