Specialistai teigia, kad Mažeikiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, daugėja žmonių, sergančių depresija. Ruduo ypač suaktyvina šią ligą.
Šiuo metų laiku, kai tamsioji paros dalis sparčiai ilgėja, o dienos trumpėja, ne vieną iš mūsų ima slėgti bloga nuotaika, liūdesys, nuovargis, vienatvė.
KEIČIASI GAMTA – KEIČIASI NUOTAIKA
Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriaus vedėja Jolanta Akavickienė „Santarvei“ sakė, kad žmogaus psichinė sveikata labai priklauso nuo sezono.
Pasak gydytojos, rudenį ir pavasarį labai padaugėja žmonių, sergančių depresija. Žmogų stipriai veikia gamtos pasikeitimai. Nuo saulės aktyvumo priklauso seratonino, reguliuojančio impulsus, agresyvumą, baimę, nuotaikų kaitą, maitinimąsi, kūno temperatūrą, kiekis smegenyse.
„Žinoma, gamtos kaita nėra vienintelė priežastis, lemianti šį susirgimą. Dažniausiai susideda daug įvairių priežasčių. Depresiją gali sukelti tam tikrų medžiagų disbalansas žmogaus smegenyse, taip pat įvairios gyvenimiškos situacijos: nesantaika šeimoje, nedarbas, artimųjų liga, įvairios konfliktinės situacijos“, – vardijo psichiatrijos skyriaus vedėja.
J. Akavickienė akcentavo, kad pokyčiai gamtoje, įvairūs stresai kiekvieną žmogų veikia skirtingai. Daugeliui prastos nuotaikos periodai praeina lygiai taip pat netikėtai, kaip ir buvo užklupę. Tai, pasak psichoterapeutės, yra normalu. Bet nemažai daliai žmonių bloga nuotaika trunka labai ilgai ir yra tokia gili, kad trukdo normaliai gyventi.
„Kiekvienas mūsų patiriame depresinių būsenų. Nepasisekė darbe, susipykome su vyru, vaikas iš mokyklos parnešė blogesnį pažymį…
Visa tai – sąlyginės depresinės reakcijos. Tačiau jų stiprumas labai priklauso nuo asmenybės. Pavyzdžiui, vienas žmogus palaidoja visą šeimą, tačiau depresija nesuserga. Kitas nors ir serga vėžiu, turi daugybę problemų, bet dar sugeba surasti tvirtybės ir gražių dalykų gyvenime. O trečiam ir nedidelės problemos rodosi kaip pasaulio pabaiga“, – pasakojo gydytoja.
J. Akavickienės nuomone, mūsų šalies geografinė padėtis lemia gyventojų nuotaiką – nuolatiniai lietūs, saulės stoka iš dalies lemia lietuvių pesimistinį požiūrį į gyvenimą.
„Lietuviai viską imasi į save ir nešiojasi daugybę metų. Pietiečiai supykę išsišaukia, išsibara, o mes tylime, pykstame, kaupiame tą pyktį ir jaučiamės nesuprasti, niekam nereikalingi. Šitaip gyvenant, iki depresijos – vienas žingsnis“, – sakė vedėja.
Ruduo – ypač sunkus metas vienišiems žmonėms, kai ilgi vakarai skiriami apmąstymams. Be to, žmonės linkę taupyti, todėl labai mažai apšviečia savąjį būstą. Šviesos trūkumas – viena pagrindinių rudeninio liūdesio atsiradimo priežasčių.
Gydytoja patarė netaupyti savo psichinės sveikatos sąskaita, kuo labiau apšviesti visas būsto erdves.
LAUKIMAS IŠSKLEIDŽIA DEPRESIJOS ŽIEDĄ
Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta, liūdna nuotaika, būna energijos stoka, apatija. Taip pat pasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai (dažnai sunku užmigti vakare, atsikelti rytą, žmogus nesijaučia pailsėjęs, būna mieguistas visą dieną), nerimas, dėmesio bei atminties sutrikimai, kaltės, pesimizmo, savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas. Gali kilti minčių apie savižudybę.
Depresija sutrikdo įprastą kasdienę veiklą. Sergantis šia liga žmogus nieko nenori veikti, vengia bendrauti, šalinasi žmonių. Esant sunkiai būklei, ligonis gali nesikelti iš lovos, nebesugeba pasirūpinti savimi, apsileidžia. Kuo daugiau depresijos simptomų, tuo jie sunkesni ir labiau sutrikdo įprastą kasdienę veiklą. Kartu su depresija gali atsirasti priklausomybė alkoholiui, narkotikams.
Šeštus metus Mažeikiuose dirbanti gydytoja J. Akavickienė pastebi, kad mūsų rajono žmonės vengia psichiatrijos specialistų. Dėl to kalta nuostata, kad psichikos ligoniai yra antrarūšiai, niekam nereikalingi žmonės, kuriuos reikia izoliuoti nuo visuomenės.
„Kvaila yra nuostata, kad visuomenė turi būti tvirta visais aspektais: ir socialiniu, ir genetiniu, ir psichiniu. Taip nebūna! Gamta nemėgsta grynumo, absoliučios tuštumos bei absoliutaus pilnumo. Visur turi būti pusiausvyra“, – teigė Psichiatrijos skyriaus vedėja.
J. Akavickienė sakė, kad dažniausiai pas psichiatrą žmonės ateina tada, kai depresija „turi trejų, penkerių ar dešimties metų stažą“. Gydytoja šią ligą lygina su rožės žiedu: pradinėje stadijoje depresijos simptomai sudaro tik mažą pumpuriuką, kuris negydomas išsiskleidžia į didžiulį žiedą. Užleistą ligą gali tekti gydytis visą gyvenimą.
Be to, depresija imituoja daug kitų susirgimų: širdies, skrandžio, galvos, sąnarių…
„Dažnai šis susirgimas imituoja širdies skausmą. Daugybę metų žmogus vaikšto pas kardiologus, pridaroma daugybė tyrimų, tačiau diagnozė nenustatoma. Kai kurie gydytojai pataria, kad reikėtų nueiti pas psichiatrą, tačiau žmogus tos informacijos nepriima. Jis dažnai piktinasi specialistu, kuris liepia pasitikrinti nervus, užuot gydęs širdį. Tada prasideda važinėjimasis po įvairias privačias klinikas, užuot gydžius tikrąją ligą. O pas mus ateina jau visiškai nusistekenę“, – pasakojo gydytoja.
Depresija serga įvairaus amžiaus žmonės. Ji gali aptemdyti ir vaikų gyvenimą. Jų psichikos sutrikimai pastebimi iš elgesio. Depresijos kamuojami vaikai yra nedraugiški, prislėgti, linkę aimanuoti, jaučiasi vieniši, nemylimi, nieko verti, dažnai verkia, mažai ir tyliai kalba.
LIETUVIAI – DEJUOJANTI TAUTA
J. Akavickienė sakė, kad depresijai gydyti yra taikomi įvairių grupių antidepresantai ir psichoterapija. Gydytoja akcentavo, kad gydant depresiją būtina laikytis vaistų vartojimo režimo, nes tai nėra epizodiškai geriami medikamentai. Pacientas turi gerai suprasti gydymo vaistais privalumus ir trūkumus.
„Negalima tikėtis greito pasveikimo. Kai kuriems tenka gydytis dvejus ar trejus metus, o kai kuriems – visą gyvenimą. Be to, ne viskas priklauso tik nuo vaistų. Žmogus turi stengtis kaip galima daugiau laiko skirti maloniai, džiuginančiai veiklai, planuoti ateitį. Svarbiausia būti užsiėmusiam, net tada, kai nieko nesinori, nevengti žmonių, kaip galima daugiau laiko praleisti su artimaisiais, draugais. Būtina daugiau dėmesio skirti ne galimoms rūpesčių priežastims, o galimiems sprendimams“, – patarė gydytoja.
Psichoterapeutės nuomone, susikaupusias problemas būtina spręsti, o ne laukti, kada jos pačios išsispręs ar jas kas nors kitas įveiks. Ištisus metus nešiojama problema tampa žmogaus nervinę sistemą alinančia rutina.
„Jeigu jaučiatės esąs pervargęs, vadinasi, reikia pailsėti. Nereikia guostis, kad be atostogų dirbi septynerius metus. Tiesiog reikia atostogauti. Kiekvienas privalo suderinti darbą su poilsiu. Kam reikalingas nuvarytas arklys?“ – teigė J. Akavickienė.
Gydytoja įsitikinusi, kad lietuviai turėtų keisti požiūrį į gyvenimą. Anot jos, esame tauta, norinti, kad už mus viską padarytų kažkas kitas: sukurtų gerą nuotaiką, pasirūpintų gerove.
„Objektyviai vertinant, mes negyvename labai blogai. Reta šeima neturi mašinos, būsto, vaikšto nuskurusi, nevalgiusi. Žinoma, yra ir tokių, tačiau mes esame dejuojanti tauta. Privalome keistis, tapti optimistais. Privalome džiaugtis gyvenimu, suvokti savo vertę ir niekam neleisti jos žeminti, nusiteikti pozityviai priimti gyvenimą, ir tada depresinių nuotaikų bus daug mažiau“, – įsitikinusi psichoterapeutė.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
