Saldainiai vaikams ar suaugusiems?

Šisbeitauskas

„Kai žvaigždėm rugpjūčio naktys lyja…“ – ausyse skamba kažkada girdėtos dainos žodžių nuotrupa. Iš tiesų, tamsios rugpjūčio naktys leidžia gėrėtis šiemet padidėjusiu dangaus kūnų – meteorų – lietumi. Vieną naktį žvilgtelėjęs pro langą, iš tiesų danguje pastebėjau švystelėjusią žemyn, bet labai greitai užgesusią švieselę. Kai apie tai papasakojau draugui, jis iš karto paklausė, ar spėjau sugalvoti kokį norą. Nieko galvoti nereikėjo – tas noras šiuo metu nuolat mano galvoje, bet jo tikrai neišduosiu: yra manoma, kad, apie savo norą kažkam pasakius, jis neišsipildys.
Bet ne apie norus noriu kalbėti. Gyvenu daugiabučiame name, priešais – didžiulis kiemas, o prie vieno iš namų visą naktį šviečia dvi ryškios lempos. Jos ir trukdo rugpjūtį stebėti dangų, kuris atrodo tų žibintų taip pat apšviestas. Beje, vienas tų žibintų prieš savaitę „žaidė“ diskoteką: tai užsidega, tai vėl užgęsta, bet prieš kelias dienas elektrikai jį sutaisė, tai jis dabar dirba labai stropiai, sakyčiau, netgi per daug: užsidega dar gerokai prieš sutemstant. Už tą jo stropumą, aišku, moka namo gyventojai, tad jie turėtų pasirūpinti, kad tas žibintas šviestų, kai tamsu, o ne spindėtų dar saulei šviečiant. Tiesa, namas renovuotas, jo gyventojai sutaupė žiemą mažai mokėdami už šilumą, todėl kas jiems vienas kitas papildomas euro centas už nereikalingą apšvietimą?
Rugpjūčio pradžioje tradiciškai savo šventę rengia Šerkšnėnų seniūnija. Toks žmonių susibūrimas pailsėti, pasilinksminti Šerkšnėnuose vyko ir praėjusį šeštadienį. Svečius ši gyvenvietė pasitinka pasipuošusi, susitvarkiusi. Kad čia gyvenama šventinėmis nuotaikomis, pamatai vos įvažiavęs į gyvenvietę. Tiesa, žmonių šventėje šiemet buvo mažiau nei praėjusiais metais. Nežinau, kas tai nulėmė, bet įtariu, kad pernai žmones viliojo kiek didesnis garsių atlikėjų būrys, šiemet čia koncertavo liaudiškos muzikos atlikėjai. O žiūrovai labiausiai laukė šiuo metu Lietuvoje itin populiaraus dainininko Vytauto Šiškausko.
Viskas toje šventėje buvo gražu, bet man abejonių šiek tiek sukėlė metalinio paukščio pasirodymas: iš lėktuvo buvo mėtomi spalvotomis juostelėmis papuošti saldainiai. Visa tai surengta vaikų džiaugsmui. IR KĄ JŪS MANOT? Mane labai nustebino, kad į aikštę gaudyti saldainių subėgo ne tik jie, bet ir suaugusieji. Ir čiupo ne po vieną saldainį, o kiek pajėgė per labai trumpą laiką jų surinkti.
Negaila tų saldainių, bet gaila vaikų, kurie saldainio nespėjo nutverti – juos iš panosės pačiupo dideli dėdės ir tetos. Tada, aišku, neapsieita be ašarų – kaip vaikui paaiškinsi, kodėl saldainių gviešėsi ir suaugusieji? Vaikams jų tikrai būtų užtekę.
Ir dar viena pastebėta detalė: per šventę buvo galima nusipirkti ir karštų patiekalų, o jiems valgyti pastatyti stalai su suolais. Ir vėlgi – kai kam teko pasukti galvas, kur prisėsti, nes tuos stalus ir suolus okupavo žiūrovai: vieni kažko nusipirkę ir jau suvalgę sėdėjo, nemanydami užleisti vietos, kiti apie maistą nė negalvojo – svarbu rasti kur atsisėsti.
Mano galva, prie tokių stalų kitai metais turėtų atsirasti užrašai, kad jie skirti lauko maitinimo įstaigos klientams, o ne žiūrovų salei.
Rugpjūtis šiek tiek šiltesnis nei buvę vasaros mėnesiai, tad nenuostabu, kad daugiau žmonių savo atostogas ar laisvalaikį leidžia prie vandens. Viskas būtų šaunu, jei tos malonumą teikiančios minutės atmintyje išliktų kaip smagus laiko praleidimo būdas. Deja, girdime pranešimus iš pajūrio, kad vos ne kiekvieną dieną jūra pasiima po keletą aukų. Sunkiai suprantama ir žmonių pozicija: paplūdimiuose kabo raudonos, maudytis draudžiančios vėliavos, o jie vis tiek veržiasi į vandenį. Nepaisoma net gelbėtojų perspėjimų – esą, jei kiti maudosi, maudomės ir mes.
Mažeikių paplūdimyje nei vėliavų, nei poilsiautojus įspėjančių gelbėtojų nėra: esą, tam reikalingos papildomos lėšos, neplanuotos investicijos. Kaip sakoma, skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Toks atsainus požiūris per keletą dienų kainavo dviejų mažeikiškių – aštuonmečio berniuko ir šešiasdešimtmečio vyro – gyvybes. Jeigu yra paplūdimys, jeigu yra besimaudančiųjų, tad, mano galva, turėtų būti ir žmogus, čia prižiūrintis tvarką ir stebintis, kas dedasi vandenyje.
Pamenu, kažkada paplūdimyje būdavo plūdurai, nurodantys saugų maudymosi atstumą. Buvo net namelis, iš kurio paplūdimį stebėdavo gelbėtojai. Dabar nieko nėra. Bet tai nereiškia, kad nereikia. Negi tos dvi aukos ir toliau nepakeis už paplūdimius atsakingų valdininkų požiūrio? Sunku komentuoti tai, kas jau atsitiko prie Ventos šį rugpjūtį, kita vertus – ar to reikia? Ne maži vaikai esame ir turėtume suprasti, kas turėtų keistis, kad tokių beprasmių aukų nebūtų.
Keistų ir nesuprantamų dalykų valdininkų koridoriuose yra ir kitokių. Viena mano pažįstama savo samprotavimus ir pastebėjimus dėl Žemaitijos gatvėje statomos – gal jau ir pastatytos – degalinės panoro pareikšti jos atstovams, bet, niekur neradusi bendrovės rekvizitų, nutarė kreiptis į  Savivaldybę – juk jie bent kažkokį telefono numerį turėtų turėti. Ir kaip nustebo mano pažįstama, iš ten dirbančios sekretorės išgirdusi, jog telefonų numerių niekas neturi, nes jie būdavo užrašomi ant popieriukų, o paskui… išmetami.
Kitą savaitę švęsime Žolinę – Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę. Mažeikiuose ta proga organizuojamas nemažas renginys, tad nesėdėkite namuose, o ateikite jo pasižiūrėti – organizatoriai juk ne dėl savęs stengiasi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto