Šaltis vis giliau lenda į mažeikiškių pinigines

Atšalę orai vis labiau verčia mažeikiškius šilumos vartotojus krapštyti pinigines. Sąskaitos už butų šildymą gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, padidėjo trečdaliu. Nors sausį šilumos kilovatvalandės kaina nukrito, prognozuojama, kad mokėti už šildymą reikės dar daugiau.


ŠILUMOS
SUVARTOJAMA
DAUGIAU
Praėjusių metų gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo septyniais laipsniais žemesnė nei lapkričio ir siekė 2,3 laipsnio šalčio. Užpernai to paties mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 0,9 laipsnio šilumos.
„Palyginti su lapkričiu, šilumos gruodį suvartota 32,6 procento daugiau“, – informavo bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ ekonomistė Viktorija Petkuvienė.
Lapkričio mėnesį 1 kv. metrui šilumos energijos sunaudota 13,21 kilovatvalandės, o kv. metro vidutinė kaina siekė 2,92 Lt. Gruodžio mėnesį – atitinkamai 17,53 kWh ir 3,87 Lt.
Gruodžio mėnesį šilumos vartotojams iš viso priskaičiuota beveik penki milijonai litų, iš jų gyventojams – 3,1 mln. Tuo tarpu 2008-ųjų gruodis šilumos vartotojams kainavo 900 tūkstančių litų, gyventojams – per 400 tūkstančių litų mažiau.

DAUGĖJA PRAŠANČIŲJŲ
KOMPENSACIJŲ
Daugėja mažeikiškių, besikreipiančių į Socialinės paramos skyrių dėl kompensacijų už karštą vandenį ir šildymą. Per 2008–2009 metų šildymo sezoną prašančiųjų šios paramos buvo du kartus mažiau negu šiemet.
Per 8 praėjusio šildymo sezono mėnesius kompensacijų už karštą vandenį buvo išmokėta 375,6 tūkst. litų, už šildymą – 1,3 mln. litų.
Socialinės paramos skyriaus duomenimis, nuo praėjusių metų spalio mėnesio iki gruodžio pabaigos dėl kompensacijų kreipėsi pustrečio tūkstančio šeimų, t. y. beveik šeši tūkstančiai žmonių.
„Tokį padvigubėjusį besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičių galiu paaiškinti tik vis didėjančiu nedarbu. Atleisti iš darbo žmonės užsiregistruoja Darbo biržoje, o į mus kreipiasi dėl kompensacijų“, – teigė skyriaus vedėja Aldona Gagienė.

LABIAUSIAI ĮSISKOLINĘ
BIUDŽETININKAI
„Mažeikių šilumos tinklų“ finansų direktorė Stanislava Jasinskaitė informavo, kad praėjusių metų lapkričio 30 dieną bendra gyventojų, biudžetinių įstaigų ir pramonės įmonių skola bendrovei buvo per 9 milijonus litų. Labiausiai įsiskolinusi rajono Savivaldybė ir jai priklausančios biudžetinės įstaigos: nuo 2008ųjų metų skola išaugo daugiau nei trigubai ir su priskaičiavimais pasiekė pustrečio milijono litų.
„Ta suma nuolat auga, tad Savivaldybė yra patekusi lyg į užburtą ratą, nes skolos negali likviduoti. Dėl įšaldytų pinigų bendrovei taip pat kyla problemų“, – apgailestavo S. Jasinskaitė.

GYVENTOJAI
YRA MOKŪS
Bendrovės apskaitos ir realizacijos tinklų vadovas Viktoras Bugnevičius „Santarvei“ sakė, kad gyventojų skola – per tris milijonus litų.
Praėjusių metų pabaigoje gyventojų mokumas buvo 98,4 procento, o 2008-aisiais metais – 94,5 procento.
„Palyginti su kitais šalies miestais, Mažeikių gyventojai yra gana mokūs, jokios tragedijos nėra“, – teigė V. Bugnevičius.
S. Jasinskaitės pastebėjimu, gyventojų skolos už šildymą ir karštą vandenį padidėja būtent šildymo sezono mėnesiais: gavę dideles sąskaitas jie iš karto negali jų apmokėti.
„Tuo sezonu, kai butai nešildomi, žmonės po truputį skolas susimoka, ir jos sumažėja“, – tikino finansų direktorė.

SĄSKAITOS DAR DIDĖS
Nors praėjusį gruodį šilumos kaina už kilovatvalandę buvo 20,27 cento, o sausį ji sumažėjo iki 19,30 ct, „Mažeikių šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas Jonas Jurkonis pranašavo, kad sąskaitos už sausį bus dar didesnės, nes sausio mėnuo daug šaltesnis už gruodį.
„Pagal katilinės apkrovą, kuro sunaudojimą matome, kad visos sąnaudos didesnės nei gruodžio mėnesį. Palyginti su tuo, kokiu našumu dabar dirba katilinė, tokio mėnesio, ko gero, per pastaruosius trejus ketverius metus neturėjome. Sunku prisiminti tokį laiką“, – teigė pavaduotojas.
J. Jurkonio teigimu, žmonės turėtų susitaikyti su tuo, kad žiemą tenka gyventi blogesnėmis sąlygomis. Esą jau atsibodę gyventojams kalti į galvą, kaip šilumą taupyti.
„Jei yra žmonių, norinčių gyventi šalčiau, jie taip ir gyvena. Ką gali pasakyti, kas kaip butuose taupo: gal namuose sėdi su šimtasiūle, o gal ir šiltina savo buto sienas, sandarina langus. Gali būti įvairių atvejų. Individualiai gyventojai jokios įtakos dėl šilumos sunaudojimo name neturi – viskas daroma centralizuotai“, – sakė J. Jurkonis.

ATLIKO EKSPERIMENTĄ
Didžiausios daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančios bendrovės „Mažeikių butų ūkis“ direktorius Vidmandas Stonkus sakė, kad šalyje vidutiniškai 51 procentas butų savininkų yra susidėję plastikinius langus. Mažeikiuose tokių daugiabučių gyventojų – apie 85 procentai.
„Butuose privalome palaikyti 18 laipsnių temperatūrą. Tad ten, kur nėra plastikinių langų, šilumos sunaudojama daugiau, o tie butai, kurių šeimininkai yra juos vienaip ar kitaip apšiltinę, būna perkaitinti: temperatūra ten didesnė keturiais laipsniais“, – tvirtino bendrovės direktorius.
V. Stonkus pastebi, kad vis dar yra nesąžiningų žmonių, nedeklaruojančių ar neteisingai deklaruojančių karšto vandens sunaudojimą. O tai turi neigiamos įtakos šilumos kainai.
Gruodžio mėnesį, matydama, kad dėl to yra problemų, bendrovė ėmėsi iniciatyvos ir kai kuriuose namuose paskelbė sąrašus, kuriame bute kiek gyventojų ir kiek deklaruojama karšto vandens.
„Suprantame, kad dabar sunki ekonominė padėtis, žmonėms sunku verstis, bet toks viešinimas padėjo: jau už gruodį deklaruota beveik dviem tūkstančiais kubinių metrų vandens daugiau“, – sakė V. Stonkus.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: Kol kas aišku tik viena: už šildymą sausio mėnesį teks mokėti daugiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto