
Darbas iš namų ar viešųjų erdvių daugeliui tapo įprastas, tačiau už biuro ribų lengva atsipalaiduoti ir pamiršti saugumo taisykles. Neužrakintas kompiuteris, į asmeninį paštą persiųstas dokumentas ar paskubomis įvykdytas vadovo prašymas gali brangiai kainuoti visai organizacijai.
Kokios klaidos daromos dažniausiai, už ką atsakingas darbdavys, o už ką – pats darbuotojas ir ką daryti, jei kas nors nutiko, pasakojo informacijos ir kibernetinio saugumo ekspertas, saugos įgaliotinio (angl. CISO) paslaugas organizacijoms teikiančios įmonės „NRD Cyber Security“ atstovas Modestas Sadauskas.
Biure – vienaip, namuose – kitaip
Pasak M. Sadausko, dažniausios klaidos kyla dėl to, kad dirbdami nuotoliu žmonės elgiasi kiek kitaip nei biure. „Pavyzdžiui, namuose, kavinėje ar kelionės metu neužrakina darbui skirtų įrenginių. Juk nuo darbo vietos atsitraukė tik trumpam – išėjo į tualetą ar nuėjo prie prekystalio užsisakyti kavos“, – sakė jis. Tačiau per tas kelias minutes pašaliniai gali pamatyti konfidencialią informaciją, nukopijuoti ar ištrinti duomenis, įdiegti nepageidaujamų programų.
Kita dažna klaida – darbinių duomenų persiuntimas į asmeninį el. paštą ar asmenines debesijos saugyklas, pavyzdžiui, „Google Drive“ ar „Dropbox“. „Tai gali atrodyti greitas ir patogus sprendimas, tačiau organizacija praranda galimybę kontroliuoti, kur saugoma jos informacija ir kas ją pasiekia“, – aiškino ekspertas. Darbuotojui išėjus iš darbo, informacija gali likti jo asmeninėje paskyroje, o jei dokumente yra kitų žmonių asmens duomenų, kyla ir asmens duomenų apsaugos pažeidimo rizika. Vis dažniau pasitaiko ir panašus atvejis – darbinė informacija keliama į organizacijos nepatvirtintus dirbtinio intelekto (DI) įrankius.
Kas už ką atsakingas
Darbdavys, anot eksperto, turi sudaryti sąlygas saugiai dirbti ir už biuro ribų. Pirmiausia – suteikti darbui tinkamą įrenginį, kurį organizacija gali nuotoliniu būdu atnaujinti ir valdyti. Taip pat įjungti kelių veiksnių autentifikavimą, suteikti prieigą tik prie darbui reikalingų duomenų ir užtikrinti saugų prisijungimą prie vidinių sistemų, pavyzdžiui, per virtualų privatų tinklą (angl. VPN).
„Ne mažiau svarbios atsarginės kopijos, informacinės saugos mokymai ir aiški tvarka, kam pranešti pastebėjus ką nors įtartino“, – kalbėjo jis.
Darbuotojo atsakomybė – naudotis organizacijos suteiktais arba aiškiai patvirtintais įrenginiais, saugoti juos nuo pašalinių, atsitraukus užrakinti ekraną ir neatidėlioti atnaujinimų. Dirbant namuose belaidis tinklas turėtų būti apsaugotas stipriu slaptažodžiu.
Prieš pradedant dirbti ne biure, M. Sadauskas patarė pasitikrinti, ar įrenginys atnaujintas, ar veikia reikalingos saugumo priemonės ir ar galima saugiai prisijungti prie darbo sistemų.
Taip pat verta įvertinti aplinką: ar pašaliniai nematys ekrano ir negirdės konfidencialių pokalbių.
Šeimos kompiuteris – ne pati geriausia darbo vieta
Asmeninį kompiuterį, planšetę ar telefoną darbui naudoti galima, jei tai leidžia organizacija ir įrenginys atitinka jos saugumo reikalavimus. Jo operacinę sistemą turi vis dar palaikyti gamintojas, ji turi būti reguliariai atnaujinama, įrenginyje turi veikti tinkamos apsaugos priemonės, o darbiniai duomenys ir paskyros – būti atskirti nuo asmeninių.
Daugiau rizikų atsiranda, kai tuo pačiu kompiuteriu naudojasi ir kiti šeimos nariai. Kas nors gali netyčia ištrinti svarbų dokumentą ar pamatyti atidarytame lange paliktą konfidencialią informaciją. „Atskiros naudotojų paskyros padeda sumažinti atsitiktinės prieigos riziką, tačiau neapsaugo nuo visų įrenginio grėsmių. Todėl saugiausias ir paprasčiausias pasirinkimas – darbui skirtas organizacijos valdomas įrenginys, kuriuo šeimos nariai nesinaudoja“, – teigė ekspertas.
Kai „vadovas“ labai skuba
Sukčiai dažnai apsimeta vadovais ar IT specialistais. Vienas dažniausių įspėjamųjų ženklų, pasak M. Sadausko, – skuba.
„Pavyzdžiui, tariamas vadovas prašo nedelsiant pervesti pinigus, nes „nėra laiko įprastiems derinimams“, – pažymėjo jis. Įtarimą turėtų kelti ir netikėtai pakeistas banko sąskaitos numeris, prašymas pakeisti kelių veiksnių autentifikavimo nustatymus, pateikti slaptažodį ar įdiegti nepažįstamą programą.
Verta atkreipti dėmesį ir į bendravimo kanalą: jei vadovas paprastai rašo darbiniu el. paštu, o dabar kreipiasi iš nepažįstamo numerio, tai priežastis pasitikrinti. Tačiau pasikliauti vien siuntėjo vardu nereikėtų, nes perimta gali būti ir įprasta paskyra. „Patikimiausias būdas patikrinti kilus įtarimui – susisiekti kitu, jau žinomu kanalu. Pavyzdžiui, paskambinti vadovui turimu numeriu arba kreiptis į IT skyrių per įprastą pagalbos sistemą“, – patarė ekspertas. Tikrinant nereikėtų naudoti įtartiname pranešime nurodyto telefono ar nuorodos.
Svarbiems veiksmams M. Sadauskas siūlo taikyti keturių akių principą: mokėjimą ar kitą jautrų pakeitimą turi patikrinti ir patvirtinti dar vienas žmogus. Tai padeda pastebėti tiek sukčiavimą, tiek paprastą klaidą.
Suklydote? Praneškite iškart
Praradus darbo įrenginį, išsiuntus konfidencialų dokumentą ne tam gavėjui ar paspaudus įtartiną nuorodą, pirmas žingsnis – nedelsiant pranešti IT skyriui arba už kibernetinį saugumą atsakingam asmeniui. „Nereikia laukti, kol paaiškės, ar tikrai padaryta žala. Svarbu pasakyti, kas nutiko, kada ir kokie duomenys ar įrenginiai galėjo būti paveikti“, – atkreipė dėmesį ekspertas. Jo teigimu, suklysti gali kiekvienas, tačiau nuslėpta klaida gali padaryti gerokai daugiau žalos.
Praradus įrenginį, organizacija gali jį užblokuoti, nutraukti aktyvias prisijungimo sesijas ar nuotoliniu būdu ištrinti duomenis. Išsiuntus dokumentą ne tam gavėjui, reikėtų, jei įmanoma, panaikinti suteiktą prieigą – jei siųstas priedas, vien laiško atšaukimu pasikliauti nereikėtų. Įtarus, kad darbo kompiuteris užkrėstas, jį reikėtų atjungti nuo interneto ir organizacijos tinklo, tačiau neišjungti, nebent IT specialistai nurodytų kitaip.
Savarankiškai trinti įtartinų failų, susirašinėjimo ar bandyti „išvalyti“ kompiuterio taip pat nereikėtų. „Taip galima sunaikinti informaciją, kuri padėtų specialistams nustatyti, kas įvyko“, – paaiškino M. Sadauskas.
Penki įpročiai kiekvienai darbo dienai
Apibendrindamas ekspertas siūlo kasdienius įpročius, kurie padeda išvengti didžiosios dalies bėdų.
Pirmiausia, užrakinkite ekraną kiekvieną kartą atsitraukę nuo įrenginio, net jei išeinate tik minutei.
Visų antra, saugokite ekrano, pokalbių ir dokumentų privatumą. Viešoje vietoje atsisėskite taip, kad ekrano nematytų aplinkiniai, o konfidencialius pokalbius perkelkite į privačią erdvę. „Ausinės padeda apsaugoti pašnekovo žodžius, tačiau aplinkiniai vis tiek gali girdėti, ką sakote jūs“, – priminė M. Sadauskas. Popierinių dokumentų taip pat nepalikite matomoje vietoje.
Visų trečia, nepalikite įrenginių be priežiūros – nei kavinėje, nei bendroje viešbučio erdvėje, nei matomoje automobilio vietoje.
Galiausiai, neatidėliokite atnaujinimų ir dirbkite tik su patvirtintais įrankiais – tai galioja ir dokumentų saugykloms, ir bendravimo programoms, ir DI įrankiams. „Patogumas neturėtų tapti priežastimi perkelti darbo informaciją ten, kur organizacija negali užtikrinti jos apsaugos“, – pabrėžė ekspertas.
Karolina BALČIŪNAITĖ