Ketvirtadienio rytą mažeikiškiai galėjo pamatyti įdomų reiškinį – saulės stulpą. Tekanti ir jau patekėjusi saulė buvo panaši į žvakę su degančiu dagčiu.
„Santarvei“ užfiksavus tokį vaizdą, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytojas Dainius Stasys jį pakomentavo: „Tai halas, optinis reiškinys, kuris susidaro šviesos spinduliams lūžtant ir atsispindint plunksninių bei plunksninių sluoksninių debesų ledo kristaluose.“
Šią savaitę panašius reiškinius galėjo stebėti ir kitų savivaldybių gyventojai.
Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai LRT teigė, kad nors ne kiekvienas gali pasigirti matęs halą, tai nėra retas reiškinys.
Saulės arba Mėnulio halas (šis žodis yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia ratilą, aurą, aureolę) gali būti įvairios formos. Iš viso yra užfiksuota apie 50 įvairių halo formų, dažniausiai pastebimi balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai aplink Saulės ar Mėnulio diską. Šių reiškinių tyrėjai teigia, kad Lietuvoje halas aplink Saulę susidaro 40–60 kartų per metus, o aplink Mėnulį – 15–20. Rečiau galima stebėti atskiras halo dalis – stulpus ir lankus.
Šaltais ir saulėtais orais šiuos atmosferos reiškinius galima stebėti saulėtekio arba saulėlydžio metu. Esant palankioms sąlygoms, gali pavykti pamatyti itin įspūdingų Saulės halų, – stebėti dangų ragino ir astronomai.
