Šaulių sąjungos 105-metį minėjo ir mažeikiškiai

Organizacijos gimtadienio proga surengtame žygyje, plieskiant daugiau nei trisdešimties laipsnių karščiui, dalyvavo ir mažeikiškiai šauliai. Rimos SKRODENYTĖS nuotr.

Prieš 105-erius metus, birželio 27 d., Kaune buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga.
Ilgametę garbingą istoriją turinčios organizacijos veiklos jubiliejus buvo minimas kelias dienas.
Jubiliejui skirtame žygyje bei šventiniame renginyje Kaune dalyvavo ir mūsų rajono – Žemaitijos 8-os rinktinės Generolo Povilo Plechavičiaus 801 kuopos šauliai.

Dalyvavo žygyje

Vienas svarbiausių Lietuvos šaulių sąjungos 105-ojo gimtadienio paminėjimo renginių – pėsčiųjų žygis „Šauliams 105“, tęsęsis nuo Ringovės piliakalnio iki Kauno. Jis vyko estafetės principu, kai konkrečioms sąjungos kuopoms teko įveikti atskiras atkarpas aplankant partizanų bunkerius, kovų ir žūties vietas, paminklus.

Tris dienas be pertraukos trukusiame žygyje buvo nešamos Lietuvos Respublikos ir Lietuvos šaulių sąjungos vėliavos. Numatytą atstumą įveikę žygeiviai vėliavas perduodavo kitiems žygio dalyviams, laukiantiems sutartose vietose.

Rimos SKRODENYTĖS nuotr.

26 Lietuvos Šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8 rinktinės šauliai, tarp jų – Gabijos-Sodų ir Viekšnių būrių jaunieji šauliai bei jų vadai, 80-metis mažeikiškis Valdimaras Padskočius bei žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius per penkias valandas įveikė apie 24 kilometrų atstumą atkarpoje Jovališkė–Juodaičiai.
„Šis žygis buvo ypač sunkus dėl labai aukštos oro temperatūros. Kitaip sakant, žygeiviams teko ne tik nešant vėliavas įveikti jiems tekusį atstumą, bet dar ir atlaikyti didžiulį karštį“, – sakė mažeikiškė pedagogė, Gabijos-Sodų šaulių būrio vadė Rima Skrodenytė.

Prisidėjo prie veiklų organizavimo

Birželio 29-ąją Šaulių sąjungos jubiliejaus minėjimo renginiai prasidėjo Kaune.

Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Tėvynę Lietuvą ir Lietuvos šaulių sąjungą.
Po jų Laisvės alėją sudrebino visų Lietuvos šaulių, o kartu ir dalies mažeikiškių rikiuotė – kartu su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestru šauliai žygiavo į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį.

Rimos SKRODENYTĖS nuotr.

Ten visuomenė turėjo galimybę plačiau susipažinti su šauliškomis veiklomis – šventės svečiai galėjo sužinoti, kaip teikti pirmąją medicinos pagalbos, kaip susikrauti krepšį ir būti pasiruošus ekstremaliai situacijai, kokiais ginklais mokosi šaudyti šauliai, kiek sveria šalmas ar šarvinė liemenė, kuo šaulių sukonstruoti dronai gali pasitarnauti valstybės gynybai ar atliekant kitas šauliškas užduotis. Edukacijų palapinėje su broliais šauliais buvo ką veikti ir vaikams bei paaugliams.

„Mūsų rinktinės šauliai pagelbėjo organizuojant edukacinius užsiėmimus, dalijo visuomenei vėliavėles. Žodžiu, sąjungos gyvavimo jubiliejus buvo paminėtas prasmingai“, – apibendrino R. Skrodenytė.

Apie panašią organizaciją mąstė du žmonės

1919 metai prasidėjo nuožmiomis kovomis dėl dar ką tik paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo. Negausioms ir menkai aprūpintoms Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms teko ginti kraštą nuo į jį besiveržiančių priešų. Palaipsniui augančiai kariuomenei tekusi našta galėjo rodytis per sunki.
Tą suprato ir Lietuvos saugumu bei likimu susirūpinę šviesuoliai. Matas Šalčius mąstė apie organizaciją, kuri gebėtų ginklu saugoti Kauno miestą, o Vladas Putvinskis-Pūtvis siekė sukurti kariuomenei visoje Lietuvoje padėsiančią iniciatyvinę grupę.

Rimos SKRODENYTĖS nuotr.

Sujungus šias iniciatyvas, 1919 m. birželio 27 d. Kaune įkurta sukarinta organizacija – Lietuvos šaulių sąjunga.
Abu šviesuoliai atliko esminį organizacijos steigimo darbą – M. Šalčių galime laikyti Šaulių sąjungos pradininku, o V. Putvinskį-Pūtvį – ideologu. Tiesa, kūrimosi darbe aktyviai reiškėsi ir daugiau žinomų žmonių: Balys Sruoga, Antanas Vienuolis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Žmuidzinavičius, Tadas Ivanauskas.

Tada, daugiau nei prieš šimtą metų, į sąjungos veiklą įsitraukė rašytojai, dailininkai, mokslininkai. Skirtingų profesijų atstovai iš dalies sutampa ir su skirtingomis visos Šaulių sąjungos veiklos kryptimis. Bet svarbiausiu tikslu buvo ir išlieka karinis sąjungos narių parengimas, taip įgalinant šaulius tiesiogiai ginklu prisidėti prie kariuomenės veiksmų.

Buvo panaikinta, uždaryta, bet vis tiek veikė

Vos tik įkurta Šaulių sąjunga iš karto ėmėsi užduočių visais įmanomais būdais prisidėti prie Lietuvos kariuomenės, kovojančios su priešais. Kaip ir kariai, taip ir šauliai, aukodami savo gyvybę ir sveikatą, apgynė Lietuvos nepriklausomybę.

Rimos SKRODENYTĖS nuotr.

Šaulių gyvybių pareikalavo ir kitas Lietuvos laimėjimas. Slaptoje Klaipėdos operacijoje, kuria Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, svarų indėlį įnešė ir šaulių sąjunga, šioje misijoje netekusi keturių gyvybių.

Lietuvą okupavę sovietai Šaulių sąjungą uždarė ir panaikino, tačiau pastaroji savo veiklą kartu su pasitraukusiais nariais perkėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. 1989 m. rugsėjo 20 d., Lietuvai dar dar tebesant SSRS, Kelmėje, prie V. Putvinskio-Pūtvio kapo vėl buvo garsiai ištarti naujų Šaulių sąjungos narių priesaikos žodžiai.

O šiandien džiaugiamasi augančiomis šaulių gretomis, prasminga, kilnia ir svarbia veikla.
„Šiemet šauliai švenčia 105-ąjį gimtadienį. Galime pasidžiaugti, kad Vlado Putvinskio-Pūtvio anuomet iškelta šauliškumo idėja, noras suburti aktyvius, piliečius, neabejingus tam, kas vyksta mūsų Lietuvoje, ir pasiryžusius ginti Tėvynės laisvę, gyvuoja ir šiandien. Šaulių gretos gausėja ir stiprėja“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto