Gruodžio 5-oji – Tarptautinė savanorystės diena – skirta pažymėti ir įvertinti savanoriškos veiklos svarbą visuomenėje. Savanorystė – tai veikla, kuri atspindi žmonių norą rūpintis vieni kitais ir prisidėti prie bendros socialinės gerovės.
Kodėl savanorystė svarbi šiandien?
Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje individualizmas ir nuolatinis skubėjimas dažnai nustelbia bendruomeniškumo jausmą, savanorystė tampa ypač reikšminga. Ji primena, kad tik bendradarbiaudami ir remdami vieni kitus galime kurti stiprią, atsparią ir darniai veikiančią visuomenę. Savanorystė padeda išlaikyti ir puoselėti esmines žmogiškas vertybes – rūpestį, empatiją, atsakomybę už kitus ir solidarumą, kuris yra itin svarbus siekiant įveikti šiuolaikinius socialinius iššūkius.
Svarbu paminėti, kad savanorystė neapsiriboja vien pagalba kitiems – ji atveria naujas duris ir patiems savanoriams. Įsitraukę į savanorišką veiklą žmonės atranda tikrą prasmę ir džiaugsmą, kurį suteikia nuoširdus laiko ir dėmesio skyrimas kitiems. Tuo pačiu metu savanoriai ugdo asmenines savybes, kurias dažnai sunku išsiugdyti įprastame gyvenime: kantrybę, atidumą, kūrybingumą sprendžiant problemas bei gebėjimą pažvelgti į pasaulį iš kito žmogaus perspektyvos. Šie įgūdžiai tampa neįkainojami tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Be to, savanorystė yra vienas iš veiksmingiausių būdų stiprinti socialinius ryšius. Tyrimai rodo, kad savanoriška veikla ne tik padeda užmegzti naujas pažintis, bet ir palaikyti esamus santykius, o tai itin reikšminga sprendžiant socialinės izoliacijos ir vienišumo problemas, kurios šiandien tampa vis dažnesnės. Mokslininkai taip pat pastebi, kad savanorystė skatina asmeninį ir profesinį tobulėjimą – savanoriai įgyja naujų įgūdžių, praplečia savo žinias ir netgi padidina savo įsidarbinimo galimybes, nes aktyvumas bendruomenėje dažnai vertinamas kaip svarbus gebėjimas šiuolaikinėje darbo rinkoje.
Kodėl savanorystė ne visiems?
Nors savanorystė turi daugybę privalumų, į šią veiklą įsitraukia dar gana nedaug žmonių. Galbūt, tai lemia keturios pagrindinės priežastys:
- Laiko stoka ir įtemptas gyvenimo ritmas. Šiuolaikiniai žmonės dažnai jaučia spaudimą derinti darbą, šeimos įsipareigojimus ir asmeninį gyvenimą. Dėl to savanorystė atrodo kaip papildoma našta, kurios daugelis tiesiog negali sau leisti.
- Informacijos trūkumas. Dalis žmonių nežino, kur ir kaip galėtų savanoriauti. Savanorystės organizacijos kartais nesugeba tinkamai pasiekti potencialių savanorių, o tai sumažina jų galimybes įsitraukti į prasmingą veiklą.
- Baimė įsipareigoti ir abejonės dėl savo gebėjimų. Žmonės dažnai mano, kad savanorystė reikalauja didelių laiko ar įgūdžių resursų. Jie bijo, kad nesugebės tinkamai atlikti užduočių arba neturės pakankamai laiko ilgesniam įsipareigojimui.
- Klaidingi įsitikinimai. Kai kurie mano, kad savanorystė yra skirta tik jaunimui, bedarbiams ar žmonėms, turintiems daug laisvo laiko. Kiti galvoja, kad jų indėlis bus nereikšmingas arba kad socialines problemas turėtų spręsti valdžios institucijos.
Norint įveikti šias priežastis ir paskatinti daugiau žmonių savanoriauti, būtina plačiau skleisti informaciją apie savanorystės privalumus ir jos naudą tiek visuomenei, tiek asmenims. Dažnai trūksta aiškumo, kaip net ir maža pagalba gali turėti didelį poveikį, o žmonės nesuvokia, kad savanorystė gali būti lanksčia ir įvairiapuse veikla, prisitaikančia prie skirtingų poreikių ir galimybių. Norisi užakcentuoti, kad savanorystė nėra tik dideli įsipareigojimai ar laikui imlios užduotys – net ir trumpa pagalba gali reikšmingai prisidėti prie bendruomenės gerovės ir asmeninio tobulėjimo.
Projektas „Lygių galimybių tiltas: bendruomeninės integracijos projektas psichosocialinę negalią turintiems asmenims“
Mažeikių Sutrikusios Psichikos Žmonių Globos Bendrija „Gyvenimo Spalvos“ parengtame projekte „Lygių galimybių tiltas: bendruomeninės integracijos projektas psichosocialinę negalią turintiems asmenims“ siekiama skatinti savanorišką veiklą kaip priemonę mažinant socialinę atskirtį tarp psichosocialinę negalią turinčių asmenų ir bendruomenės. Projektas finansuojamas iš programos „Verta!“, skirtos žmogaus teisių srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų stiprinimui ir jų vykdomiems projektams finansuoti. Šią programą parengė ir įgyvendina VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“, o ji yra finansuojama Europos Komisijos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos lėšomis.
Savanorystė šiame projekte padeda ne tik integruoti asmenis, turinčius psichosocialinę negalią, į bendruomenę, bet ir suteikia savanoriams galimybę tobulėti, prisidėti prie teigiamų pokyčių ir kurti įtraukią aplinką. Savanoriai dalijasi savo patirtimi ir pastebi, kad šis projektas yra labai svarbus tiek psichosocialinę negalią turintiems asmenims, tiek patiems savanoriams.
„Būti savanore šiame projekte man suteikia tikrą džiaugsmą. Tai ne tik man suteikia prasmingą veiklą, bet ir leidžia geriau suprasti, kaip svarbu atkreipti dėmesį į kitų poreikius. Šis projektas ne tik padeda bendruomenei, bet ir man asmeniškai padeda augti.“ – savanorės atsiliepimas.
Savanorystė praturtina mano kasdienybę ir suteikia prasmę.“ – savanorio atsiliepimas.
Savanorystė – tai ne tik pagalba kitiems, bet ir galimybė augti bei tobulėti pačiam. Taigi, tegul savanorystės diena būna priminimas, kad kiekvienas iš mūsų, net ir mažais žingsniais, galime prisidėti prie didesnių pokyčių.
Paruošė: Mažeikių Sutrikusios Psichikos Žmonių Globos Bendrija „Gyvenimo Spalvos“
