Savo pasirinkimu vaistininkas teigia niekada nesuabejojęs

Vaistininkų vyrų Lietuvoje nėra daug. Mūsų rajone jų vos keletas. Vienas jų – Mažeikių ligoninės vaistinėje vedėjaujantis farmacinio darbo organizatorius Linas Gražys.
Vaistininku vyriškis dirba jau šešioliktus metus.

GYDYTOJO DARBAS NETRAUKĖ
Dėl to, kad tarp farmacininkų retai išvysi vyrus, Linas nesuka galvos. Jis sako, kad tuometinio Kauno medicinos instituto (KMI) Farmacijos fakultete, kurį jis baigė, buvo trečdalis vaikinų. Kaip susiklostė tolesnis jų likimas, Linas nežino, kadangi tais istoriniais laikais, Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę, daugelis pasuko kitais keliais: vieni pasirinko politiką, kiti nuėjo į komerciją, treti gal ir dirba pagal įgytą specialybę.
Tirkšlių vidurinėje mokykloje, kurią 1986-aisiais baigė Linas, jam labiausiai sekėsi chemija. Tarp giminių buvo nemaža medikų, tad, paklausęs jų patarimo, vaikinas įstojo į KMI. Gydytojo specialybė netraukė, be to, ir įstoti čia buvo daug sunkiau: dėl didelio konkurso daugelis Lino bendraamžių tais metais studentais netapo.
Taip vaikinas ilgam susiejo savo gyvenimą su farmacija. Linas mano, kad įtakos jo pasirinkimui galėjo turėti ir jo tėvas, dirbantis biologijos bei chemijos mokytoju.

PER STUDIJAS NENUOBODŽIAVO
Iki šiol buvęs tirkšliškis mena studijų laikus. Studentai aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime: prasidėjo atgimimas, į politiką įsiveržė Sąjūdis, tad bet kokie pasikeitimai buvę įdomūs. Dalyvaudavo mitinguose, įvairiuose renginiuose, nuobodžiauti nebuvo kada.
„Teko ir studentauti, ir studijuoti. Tai vienas nuo kito neatsiejami dalykai“, – samprotauja vaistininkas. 1989 metais buvo atkurta 1940-aisiais savo veiklą nutraukusi Lietuvos studentų farmacininkų draugija, vienijusi Europos ir viso pasaulio būsimuosius farmacininkus.
KMI Farmacijos fakultetas bendradarbiavo su savo kolegomis iš Čekijos, tad ir Linui teko ten lankytis. „Tais laikais vien į Čekiją nuvažiuoti buvo didelis dalykas“, – teigė vaistininkas.

SUSIDOMĖJO SLIDINĖJIMU
Mokydamasis antrame kurse Linas „surado“ vieną savo pomėgių – slidinėjimą. Su kurso draugais tada apsilankė Karpatų kalnuose. „Nuo to laiko stengiuosi bent kas dvejus metus nuvažiuoti paslidinėti į kalnus. Apsilankiau Čekijoje, Slovakijoje, slidinėjau Alpėse. Savaitgaliais kartais nuvykdavome į Latviją. Gaila, bet šią žiemą to tikriausiai neteks padaryti, kadangi nežinia, ar bus sniego“, – pasakojo Linas.
Vyriškis sakė, kad Latvijoje įkurta per 30 slidinėjimo bazių, tuo tarpu Lietuvoje jų – vos keletas. Kad galėtų gaminti sniegą, reikalinga mažiausiai penkių laipsnių minusinė temperatūra, tad slidinėjimo malonumą gali tekti atidėti kitam sezonui.

VAISTININKAI SERGA REČIAU
Pirmoji Lino darbovietė – Mažeikių centrinė vaistinė, vėliau metai Tirkšliuose, paskui dirbo vaistinėje, įsikūrusioje Vlado Burbos ligoninės pusrūsyje. Tuo metu buvo tęsiama gimdymo namų statyba, čia po kelerių metų atidaryta ir vaistinė. Dirbti jos vedėju buvo pasiūlyta Linui.
„Čia buvo didelis – 15 žmonių kolektyvas, vyko vaistų gamyba. Dabar nei gimdymo namų, nei vaistinės nebėra, po nedidelių klaidžiojimų, ligoninės vaistinė neseniai įsikūrė jos rūsyje. Čia dirbame tik keturi žmonės. Vadovauti moteriškam kolektyvui jau įpratau, tad ir sutariam neblogai“,– džiaugėsi vaistinės vadovas.
Mažeikiuose vaistinės, kurioje būtų gaminami vaistai, nebėra, esant reikalui, jie užsakomi Kuršėnuose. „Mūsų vaistinės specifika kitokia, mes tik skirstome vaistus skyriams, tad nematome savo vartotojo. Ir dirbame mes kiek trumpiau – tik septynias valandas per dieną. Gal todėl, kad nuolat uosto chemiją, vaistininkai retai serga“, – svarstė Linas.

SVEIKATĄ REIKIA SAUGOTI
Pats gerti vaistų vyriškis sakė nemėgstąs ir neprisimenąs, kada paskutinį kartą vartojo tabletes. „Daugiau kaip 50 procentų žmonių yra apėmęs vadinamasis Placebo efektas, kai jie yra visiškai įsitikinę, kad vaistas padės. Taip galima gerti ir vandenį. Nekalbu apie tas patologijas, kai vaistų tikrai reikia. Mes, vaistininkai, nesame suinteresuoti, kad žmonės pirktų kuo daugiau vaistų. Tai labiau rūpi gamintojams“,– teigia farmacininkas ir pavadina negražiais atvejus, kai gydytojai primygtinai siūlo vieną ar kitą vaistą ir net nurodo, kurioje vaistinėje pirkti.
„Būdamas pacientas tikrai neičiau į tą vaistinę, o pasirinkčiau esančią šalia“, – išsakė savo nuomonę Linas.
Artėjant pavasariui, vaistininkas pataria žmonėms vartoti kuo daugiau kompleksinių vitaminų, maisto papildų.
Jo nuomone, lietuviai tikrai mažai geria vitaminų: vidutiniškai trijų mėnesių dozė kainuoja apie 30 litų, tad vienam mėnesiui išeitų tik 10. „Argi tai daug? Vokiečiai per mėnesį vitaminams, maisto papildams išleidžia 30 eurų, o lietuviams – per brangu. Sveikatą reikia tausoti, jos niekas neatneš“, – teigė vyriškis.

NUSITEIKĘS OPTIMISTIŠKAI
Šeimą Linas sukūrė būdamas 27-erių metų. Jo žmona – ikimokyklinio ugdymo pedagogė, dirba darželyje. Auga du sūnūs – pirmaklasis Lukas ir ketvirtokas Rokas. Pastarasis labiau linkęs prie meno, o mažasis, pasak Lino, labiau atsigimęs į tėvą ir mėgsta tiksliuosius mokslus. Abi atžalos lanko Vaikų muzikos mokyklą.
Dviejų vaikų tėvas prisipažįsta pats šeimoje augęs vienas. Gyvenimu Linas nesiskundžia, sako, kad savo profesijos pasirinkimu visada buvęs patenkintas.
„Jaunimas, o ir tie, kurie anksčiau dalyvavo mitinguose, pavargo nuo jų, nuo politikos, nuo pliuralizmo. Pokytis visuomenės gyvenime į gerąją pusę jaučiamas, ir iš tos duobės, atrodo, pradėjome kapanotis“, – Naujuosius metus optimistiškai nusiteikęs pradeda L. Gražys.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
L. Gražys pataria nuolat save prižiūrėti ir tausoti sveikatą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto