Teigiamos emocijos yra geriausias būdas saugoti savo širdį ir išvengti miokardo infarkto pavojaus. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Lietuvos širdies asociacija jau trečią kartą skelbia Miokardo infarkto prevencijos savaitę. Ja norima priminti, kad prevencija ir teigiamos emocijos yra geriausias būdas saugoti savo širdį ir išvengti miokardo infarkto pavojaus.
Specialistų teigimu, infarktas – liga, kurios galima išvengti tinkamai laikantis savo sveikatos priežiūros taisyklių.
Susirgimų sparčiai daugėja
Lietuvos širdies asociacijos prezidentės kardiologės Žanetos Petrulionienės žiniomis, sergamumas miokardo infarktu per pastaruosius 30 metų padidėjo beveik penkis kartus.
„Didžiausių rizikos veiksnių, tokių kaip fizinis pasyvumas, netinkama mityba bei žalingi įpročiai, kontrolė, taip pat reguliarūs profilaktiniai vizitai pas gydytojus specialistus pastebimai sumažintų širdies bei kraujagyslių ligų, užtikrintų geresnę širdies sveikatą“, – apie miokardo infarkto prevenciją kalba prof. Ž. Petrulionienė.
Jos teigimu, Lietuvoje yra itin svarbu kalbėti apie širdies ligas ir priminti visuomenei, jog prevencija yra pirmoji būtina pagalba, kuri gali sumažinti širdies ligų pavojų.
„Siekiame skatinti visuomenę atsakingiau žvelgti į širdies ligų problemas. Svarbu, pajutus pirmuosius infarkto simptomus, nedelsiant skambinti greitosios pagalbos numeriu arba kuo skubiau važiuoti į artimiausios ligoninės priimamąjį. Taip pat svarbu yra įvertinti ir suprasti, jog šias ligas dažnai lemia kontroliuojami rizikos veiksniai. Norime pradėti šių ligų gydymą nuo visuomenės požiūrio keitimo bei paskatinimo imtis atsakomybės už savo sveikatą“, – teigia profesorė.
Padeda teigiamos emocijos
Geriausi būdai įveikti nerimą ir mažinti stresą, kuris dažnai lemia vis ankstesnius širdies ligų susirgimus, yra teigiamos emocijos, pozityvus mąstymas ar buvimas kartu su artimaisiais ir draugais.
„Tai itin aktualu jauniems, nuolatinę įtampą patiriantiems specialistams. Taigi, kiekvienam siūlome propaguoti kokybišką ir prasmingą laisvalaikį, juk sveikiausios jūsų širdžiai – teigiamos emocijos“, – tikino prof. Ž. Petrulionienė.
Jei kyla skausmas už krūtinkaulio ar širdies plote ir jis plinta į kairę ranką, petį, kaklą ir apatinį žandikaulį, apima nerimas, mirties baimė, pila šaltas prakaitas, medikai pataria kuo greičiau kviesti „greitąją“ ar važiuoti į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių.
„Auksinės“ valandos
Pirmosios valandos nuo skausmo pradžios yra labai svarbios, pasak medikų, – „auksinės“: per tą laiką dar galima sumažinti mirties ir invalidumo tikimybę.
Kiekviena rajoninė, regioninė ar respublikinė ligoninė turi medikamentų, kurie gali padėti ištirpdyti širdies kraujagyslėje susidariusius krešulius ir nukreipti į įstaigas, kur galima atlikti invazines procedūras.
Geriausia į medikus kreiptis per pirmąsias šešias valandas nuo skausmo pradžios, nes vėliau kiekvieną sekundę pavojaus rizika didėja ir medikai gali nebepadėti.
Užkemša trombas
Tokiam krūtinės skausmo priepuoliui užtrukus ilgiau nei 20 minučių, įtariamas miokardo – širdies raumens – infarktas.
Tai prasideda tuomet, kai nestabiliai plonasienei aterosklerozinei plokštelei įplyšus, ties įtrūkimu pradeda formuotis trombas. Jeigu vainikinė širdies arterija užsikemša trombu nevisiškai, išsivysto lengvesnis infarktas be didesnės (Q) bangos elektrokardiogramoje. Jeigu įvyksta kraujagyslės visiškas užsikimšimas trombu, tam tikra širdies raumens dalis visai nebegauna kraujo ir apmiršta, įvyksta infarktas, kuris gerai matomas (su Q banga) elektrokardiogramoje.
Dažniausiai spindį užtveria prie plyšusios aterosklerozinės plokštelės susidaręs trombas.
Miokardo infarkto požymiai
Kai širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju, atsiranda miokardo infarktą rodančių simptomų. Prof. Ž. Petrulionienė teigia, kad itin ryškus yra spaudimo, plėšimo, veržimo jausmas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius, nugarą, duobutės sritį, o jo trukmė nuo 20 minučių iki kelių valandų.
„Tokį skausmą gali išprovokuoti neįprastai didelė fizinė arba emocinė įtampa. Dar vienas simptomas – jei skausmas neišnyksta pavartojus nitroglicerino. Taip pat gali būti dusulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, neišvengiamos mirties jausmas, sąmonės netekimas“, – simptomus vardijo kardiologė.
Pirmosios pagalbos priemonės
Prof. Ž. Petrulionienė pataria atsiradus bent vienam iš minėtų simptomų kreiptis į gydytoją arba greitąją medicinos pagalbą.
Kol atvyks gydytojas, ligoniui reikėtų išgerti tabletę aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu, jeigu reikia, skirti nuskausminamųjų. Taip pat reikėtų mažinti per aukštą kraujospūdį ar per dažną pulsą.
„Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį. Taip išgelbstima ligonio gyvybė, išvengiama invalidumo“, – tikino medikė.
Kraujagyslė atveriama
Jeigu kadaise miokardo infarktas būdavo gydomas tik lovos režimu ir skausmą malšinančiais vaistais, tai dabar taikomos efektyvios priemonės širdies raumeniui išgelbėti, skubiai atveriant užsikimšusią kraujagyslę. Kraujotaka atkuriama į veną lašinant trombus tirpdančius vaistus – trombolitikus arba užsikimšusią vainikinę arteriją rentgeno operacinėje skubiai išplečiant specialiu balionėliu. Vis dažniau tokios procedūros metu į arteriją įvedami pliko metalo arba vaistais dengti stentai.
Po kraujagyslės atvėrimo skiriama antitrombozinių, kraujospūdį, kraujo riebalus – lipidus mažinančius vaistų, kitų širdies raumenį apsaugančių preparatų.
Ligos profilaktika
Prof. Ž. Petrulionienės teigimu, miokardo infarktas yra viena iš tų ligų, nuo kurių neretai galima apsisaugoti. Miokardo profilaktiką sudaro rizikos veiksnių koregavimas bei medikamentinė profilaktinė dalis – cholesterolį ir trombozę mažinantys vaistai.
Miokardo infarktu susirgti itin rizikuoja tie, kurių aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, rūkymas, diabetas, vyresnis amžius, jei kas nors sirgo šia liga iš artimų giminaičių, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, menopauzė.
„Kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių koreguoti negalime, pavyzdžiui, didėjančio amžiaus arba paveldimumo. Tačiau daugelį rizikos veiksnių galime paveikti: tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, cukrinį diabetą, nerūkyti, vengti antsvorio, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, propaguoti fizinį aktyvumą ir judrų gyvenimo būdą“, – patarė prof. Ž. Petrulionienė.
