Sedoje prisimintas Leonardas Andriekus

Šv. Mišias aukoja kunigai Kęstutis Timofejevas, Karolis Petravičius ir Modestas Ramanauskas. Autorės nuotr.

Varduvos pakrantėj, šiapus tilto
Man pažįstamas kiekvienas medis.
Ir, atleiskite, baigiu pražilti,
O tokių pavasarių nesu dar matęs-
Kaip anie ant Varduvos krantų
Ir prie Švento Jono koplytėlės…

Apie 1993 metus rašė Leonardas Andriekus.
Sediškiai saugo poeto, brolio pranciškono L. Andriekaus atminimą. Sužinoję, kad Klaipėdos universiteto dėstytojas dr. Dainius Sobeckis išleido monografiją „Leonardo Andriekaus gyvenimas ir kūryba“ jie pasikvietė autorių į Sedą.
Poetas mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje (progimnazijoje), šalia kurios buvo Šv. Jono Nepomuko bažnytėlė, tuo metu ji ir vadinta – mokinių bažnyčia. Paminėjimas ir vyko šioje bažnyčioje. Pristatymas prasidėjo Mišiomis, kurias aukojo Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos rezidentas, religijos mokslų magistras Kęstutis Timofejevas ir Sedos parapijos klebonas Modestas Ramanauskas.
Pamokslo metu kunigas Kęstutis papasakojo, kaip užsimezgė jo, Sedos vidurinės mokyklos mokinio, pažintis su broliu Leonardu, apie susirašinėjimą, o vėliau ir jo, jau klieriko, viešnagę Amerikoje pas garbų vienuolį ir Poetą.
L. Andriekaus eiles skaitė Rasa Čičirkaitė, Lina Rupšienė, Stasė Petkienė. Mokytoja S. Petkienė prisiminė ir susirašinėjimą, jo siųstas nuotraukas, sveikinimus. Dainavo Gabrielė Griškėnaitė.
D. Sobeckis į savo knygos pristatymą atvyko su redaktoriumi, savo buvusiu dėstytoju, dabar kolega, Danieliumi Mališausku.
Pasirodo, kad brolio Leonardo gausūs archyvai yra atkeliavę į Kryžiaus kalno vienuolyną. Juos tyrinėjant rasti niekur nepublikuoti eilėraščiai, jie išleisti atskira rinktine. Tai yra vienuolikta L. Andriekaus eilėraščių rinktinė.
Mokslininkas stebėjosi įvairiapuse brolio Leonardo sėkminga veikla. Tai rodo jo begalinį darbštumą. Ir viskas dėl Lietuvos, dėl lietuvių švietimo, ypač meno srityje. Brolis Leonardas buvo ir kolekcionierius. Daugiausia rinko lietuvių autorių meno kūrinius, juos stengėsi kuo plačiau viešai rodyti, kad neštų pažinimo džiaugsmą.
Po renginio visi nužingsniavo į netoli esantį Plechavičių, dabar Dariaus Lauraičio malūną, kur malūno terasoje, prie pusmarškonės košės ir rauginto pieno dar ilgai netilo kalbos…
Jūratė MEDEIKYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*