Sedos kultūros centro stiprybė – gyva etninė kultūra

Šiemet sukanka lygiai 20 metų, kai Mažeikių rajono kultūros centrai veikia kaip savarankiškos biudžetinės įstaigos.

Šia proga „Santarvė“ tęsia pokalbių ciklą su rajono kultūros centrų vadovais. Šį kartą pašnekovas – Sedos kultūros centro direktorius Gintautas Griškėnas, dirbti prasidėjęs dar tuomet, kai įstaiga buvo kitų struktūrų padalinys. Šiandien Sedos kultūros centras – savarankiška, stipri ir kultūros paveldą uoliai puoselėjanti bendruomenė.

Laukė vingiuotas kelias

G. Griškėnas, prisimindamas Sedos kultūros centro pradžių pradžią, neslepia – kelias iki savarankiškumo buvo vingiuotas.

„Prieš kelis dešimtmečius buvome lyg klajokliai. Priklausėme įvairioms struktūroms ir organizacijoms: tai buvome prisieti prie Mažeikių kultūros namų, tai prie Sedos seniūnijos, vėl – prie Mažeikių kultūros centro. Kai buvo priimtas sprendimas steigti savarankiškus kultūros centrus, gyvenimas iškart stojo į savo vėžes. Nebeliko dviprasmiškų situacijų, kurių būdavo anksčiau, kai darbuotojai, inventorius priklausė skirtingoms įstaigoms“, – prisiminė direktorius.

Jo teigimu, po pertvarkos didelių sunkumų nekilo, nes kolektyvas jau buvo įsidirbęs. Savarankiškas darbas atvėrė kur kas platesnes erdves, suteikė postūmį projektinei veiklai.

„Žinai, ką darai, žinai, ką gali gauti, ir žinai, kad privalai padaryti. O kai priklausai kitam – viskas kitaip, mažiau dėmesio ir pastangų“, – kalbėjo G. Griškėnas.

Vienija vietos bendruomenę

Mažeikių rajono Sedos kultūros centras daugiau nei du dešimtmečius vienija vietos bendruomenę, saugo ir puoselėja gilias vietos tradicijas. Centras aktyviai rengia edukacines programas, parodas, profesionaliojo meno pasirodymus bei miesto šventes. Per vienus metus įstaiga suorganizuoja dešimtis renginių. Jau tradiciniais tapę renginiai – šokių festivalis „Mitrulis“, Šv. Jono Nepamuko muzikos festivalis, folkloro festivalis „Geid vuolongelė“ bei unikali jurginų šventė „Sedos jurginas“.

Centras yra pretendavęs į geriausių šalies kultūros centrų titulą ir nuolat garsina Mažeikių kraštą respublikiniuose bei tarptautiniuose etnokultūriniuose projektuose.

Istorinis įvertinimas

Šiuo metu centre sėkmingai užpildyti devyni darbuotojų etatai.

G. Griškėnas sakė, kad didžiuojasi visais kultūros centro darbuotojais, suburtais kolektyvais. O jų – nemažai: šokių kolektyvas „Mitrulis“, mėgėjų teatro grupė „Vedelčios“, kaimo kapela „Linksmuolee“, kuri šiuo metu atsikuria iš naujo po narių kartos kaitos. Dar vienas šokių kolektyvas „Jurginas“ neseniai paminėjo gyvavimo dešimtmetį.

Vienu didžiausių pastarojo meto laimėjimų tapo folkloro ansamblių „Rėmolee“ ir „Rėmoliokaa“ veiklos įvertinimas. Prieš porą savaičių Vilniaus rotušėje vyko iškilmingas renginys, kuriame Žemaičių dounininkų dainavimo tradicija buvo oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Sedos folkloro dainininkai šią unikalią tradiciją gyvai demonstravo visai Lietuvai.

„Ėjome to link kelerius metus. Mes nuo pat pradžių savo tiksluose rėmėmės etnine kryptimi. Šis išskirtinumas – ne tiek garbė, kiek didesnė atsakomybė ir įsipareigojimas tęsti pradėtą veiklą, kad ši puoselėjama tradicija niekada nenutrūktų“, – pabrėžė pašnekovas.

Garsina visoje Lietuvoje

G. Griškėnas priminė ir kitas Sedos kultūros centro veiklas, kurios garsina Sedos vardą visoje Lietuvoje.

Kasmet rengiamas folkloro festivalis „Gėid vuolungelė“ suburia liaudies dainų, šokių, pasakojimų ir amatų puoselėtojus iš visos Lietuvos. Festivalio tikslas yra perduoti ir skleisti autentišką etninę kultūrą, papročius bei gyvąją tradiciją. Šventė rengiama nuo 2003 m. ir yra tapusi neatsiejamu Sedos kultūriniu akcentu.

Kultūros centras garsėja ir pusmarškone koše – unikaliu Žemaitijos kulinarinio paveldo pasididžiavimu. 2021 metais šiam tradiciniam patiekalui oficialiai suteiktas Tautinio paveldo sertifikatas. Kultūros centro darbuotojai ne tik verda šią košę, bet ir rengia edukacines programas, kurių metu žmonės gali išmokti virti šią košę pagal senolių receptą ir jos paragauti.

Rekordas ir kiti pasiekimai

Dar viena šaknis įleidusi šventė – „Sedos jurginas“, kurios pagrindinis akcentas – įvairios organizacijų, bendruomenių ir vietos gyventojų kuriamos įspūdingos kompozicijos iš jurginų žiedų. Be to, Sedoje yra oficialiai užfiksuotas rekordas – didžiausia gėlių kompozicija „Žiedų žiedas“ iš jurginų Lietuvoje. Kompozicija buvo 745 kvadratinių metrų ploto, 29,8 m ilgio ir 25 m pločio. Žiedui sukurti prireikė 39 687 įvairių spalvų jurginų žiedų. Kompozicija sukurta 2015 m. rugsėjo mėnesį. Šį pasiekimą užfiksavo ir išmatavo agentūra „Factum“. Idėjos sumanytojai – G. Griškėnas ir Vaclovas Akavickas.

Ne kartą į Sedą buvo užsukusi ir „Aukso paukštė“. Folkloro ansambliui „Rėmolee“ (vadovas G. Griškėnas) „Aukso paukštė“ buvo įteikta 2003 m. Kolektyvas buvo pripažintas geriausiu 2002 m. Lietuvos kaimo folkloro ansambliu. Sedos kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestrui (vadovas Kęstutis Dvaržeckis) „Aukso paukštė“ skirta 2007 m. (už pasiekimus 2006 m. „Naujai suspindusios žvaigždės“ kategorijoje).

Sedos kultūros centro vadovas, ansamblio „Rėmolee“ įkūrėjas G. Griškėnas taip pat yra ne kartą pastebėtas ir sulaukęs įvairių apdovanojimų ir padėkų. Viena iš ryškesnių – pernai jam skirta Mažeikių krašto kultūros premija.

Ji buvo skirta už aktyvų Mažeikių krašto kultūros garsinimą, etninės kultūros puoselėjimą, naujų kultūrinių tradicijų kūrimą ir bendruomenės telkimą.
Nuotr. iš redakcijos, Sedos kultūros centro ir Savivaldybės administracijos archyvų