Šeimininko požiūris į miestą – tik svajonė?

Šisbeitauskas

Nežinau nežinau, kaip antradienį būtų buvę, jei pakeliui iš darbo į namus būčiau sutikęs kokį valdininką iš miesto seniūnijos. Kad ir ką jie sakytų, kaip teisintųsi, akivaizdu, kad kai kurios šaligatvių atkarpos buvo kaip ledas. O vietomis – šlapio sniego pliurza. Kiek žinau, toks sniego ir druskos mišinys – pats didžiausias batų „graužikas“. Taigi, kas man kompensuos už brangiai kainavusius ir druskos suėstus batus arba dar blogiau – sulaužytą ranką ar koją?
Tą vakarą taip ir norėjau pasiimti į kompaniją kokį nors už tvarką mieste atsakingą valdinininką ir  pasivaikščioti mikrorajono gatvėmis. Akivaizdu, kad tie ponai šaligatviais nevaikšto – važinėja automobiliais. Manau, jei vaikščiotų, ir mes neslydinėtume…
Dar pastebėjau, kad savaitės pradžioje miesto gatvėse dar kur ne kur pūpsojo didžiuliai maišai su lapais, bet paskui jie dingo. O kai kur sniegas palaidojo sugrėbtas lapų krūvas – kai jis nutirps, mes jas  vėl pamatysime.
Įdomu tai, kaip su sniego kalnais elgsis didieji miesto prekybos centrai: prie visų jų po pirmojo didelio sniego buvo sustumdyti tokie kalnynai. Kas bus, jei sulauksime dar kelių dangaus atakų ir sniego krūvos padidės, jų padaugės? Kaip suprantu, žiema nesibaigia, tad didžiųjų parduotuvių mašinų stovėjimo aikštelės dar labiau sumažės – kartais, ypač savaitgaliais, vietų, kur pasistatyti automobilį, ir taip neužtenka.
Beje, šaligatviai nebarstyti buvo beveik visą savaitę, paskui ant juos padengusio ledo dar ir užsnigo, tad tikimybė griūti padidėjo dvigubai. Baisiausia eiti vadinamojo Sodų trikampio šaligatviais, nes jie, įtariu, dar nematė nei sniego valytojų, nei smėlio. Ir kas įdomiausia – juk už tuos darbus kažkas susišluoja pinigus, tad kažkieno kišenės papilnėja net nepajudinus piršto. Manau, tokiais nesąžiningais pasipelnymais turėtų susidomėti ir teisėtvarkos pareigūnai, nes mūsų pinigai švaistomi už nieką.
Tokia pat tvarka, t. y. netvarka vyrauja mūsų miesto autobusų stotelėse. Beje, senamiestis nuo mikrorajono tuo atžvilgiu labai skiriasi – atrodo kaip du skirtingi miestai. Laisvės gatvėje, kur susitelkusi visa valdžia, nuo stotelių sniegas atkastas, o Žemaitijos gatvėje iki penktadienio niekas nesikeitė: kaip kelininkai sustūmė sniegą į gatvių pakraščius, taip jis ir liko – mažeikiškiams neįmanoma pribristi prie autobuso. O patys autobusai, ypač maršrutiniai „mikriukai“, tose sniego sangrūdose įstrigdavo ir sunkiai pajudėdavo iš vietos. Pagalvokime, kad tas stumdymasis pirmyn atgal taip pat yra pinigai – kuras deginamas!
Taigi, apie tvarką, taupymą ir šeimininkišką ranką mūsų mieste lieka tik svajoti. Tad keista, kad kažkas nusprendė, jog Mažeikiai tarp kitų Lietuvos miestų yra dešimtoje vietoje – tikrai neatsižvelgta į tai, kiek miestas yra prižiūrėtas ne tik vasarą, bet ir žiemą, kiek jis patogus gyventojams. Tai, o ne kažkokių kitokių ataskaitų duomenys turėtų būti pirmoje vietoje.
Neseniai kai kurie mūsų rajono medžiotojų būreliai minėjo Šv. Huberto – medžiotojų globėjo dieną. IR KĄ JŪS MANOT? Vienos šventės metu per šv. Mišias buvo šventinami šautuvai. Išeitų taip, kad tie ginklai turėtų būti laimingesni dėl to, kad būtų taiklūs ir paklotų kuo daugiau laimikio. Tai ką tada reiškia penktasis Dievo įsakymas „Nežudyk“?
Suprantu, medžiotojas be šautuvo netenka prasmės, bet kodėl taip šventvagiškai elgtis ir šventinti net šautuvus? Tad šventinkim ir  policininkų, pasieniečių ir, pagaliau, visos kariuomenės ginklus – jie visi šioms institucijoms labai svarbūs, be jų jos niekaip negali apsieiti. Žinodami, ką tie įrankiai daro, turėtume susimąstyti ir apie tai, ar jiems reikia Dievo palaimos?
Dabar apie vieną vietinį detektyvą. Prieš kelias savaites vyko bendrovės „Mažeikių vandenys“ vadovo paieškos. Vieną dieną – į pavakarę sekretorė pasakė, kad jo jau tikriausiai nebebus, o kokie planai kitai dienai, moteris nežinojo, bet tikino, kad jis tikriausiai darbe bus. Bet jo nebuvo ir tą kitą dieną – išvažiavo į Vilnių. Galų gale, trečią dieną pasiekė informacija, kad direktorius atostogauja. Taip ir nesupratau, ar direktorius visas tas dienas dirbo, ar buvo atostogose, tik niekam nepranešęs?
Pastebėjau, kad nauja įmonių valdžia savo šeimininkavimą pradeda nuo aplinkos tvarkymo: kai Mažeikių miškų urėdijoje atsirado naujas vadovas, neatpažįstamai pagražėjo aplinka apie urėdijos pastatą. Patvirtinus naująjį „Mažeikių vandenų“ direktorių, netrukus prie tos įmonės kontoros buvo išasfaltuota automobiliams statyti skirta aikštelė. Visa tai – pagirtini pavyzdžiai, tad ar nereikėtų pakeisti visų įmonių vadovų? Kaip pagražėtų mūsų miestas!
Pabaigai noriu prisiminti šią savaitę įvykusią anekdotinę situaciją, kai iš Lietuvos, pasisamdę autobusiuką, paspruko 35 pabėgėliai. Jiems – sėkmės ieškant kur apsistoti, o mums visiems pamąstymas: kas čia ne taip, kad reikia bėgti ne tik saviškiams, bet ir svečiams…
sisbeitauskas@santarve.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto