Seimo narys pasigedo politinių sprendimų dėl kaimo problemų

Seimo narys Jonas Stanevičius, su „Santarve“ kalbėdamasis apie kiaulių invaziją, teigia, kad visa Lietuva mokosi iš bugeniškių, sugebėjusių apginti savo poziciją. Parlamentaras apgailestavo, kad aukščiausi šalies pareigūnai, užuot sprendę problemas, pagalbos ieškantiems kaimo žmonėms žarsto pažadus.


– Pastaruoju metu kaimo bendruomenės aktyviai kovoja prieš kiaulių invaziją. Norėdami atkreipti parlamentarų dėmesį į problemas, kylančias dėl gyvulininkystės kompleksų, jų atstovai rinkosi į prie Seimo rūmų surengtą piketą. Kiaulių augintojai tikina, kad viskas gerai ir be reikalo kaitinamos aistros. Kokia Jūsų, kaip Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, nuomonė dėl kiaulių ūkių plėtros?
– Matau rimtų problemų. Daug diskusijų kyla dėl kiaulių koncentracijos vienoje vietoje.
Manau, kad jos nustatymas yra politinis klausimas. Mano nuomone, šiuo metu maksimalus leidžiamas auginti kiaulių skaičius (54 tūkst. kiaulių per metus) yra per didelis.
Džiaugiuosi Bugenių bendruomenės ir Mažeikių valdininkų pozicija. Visa Lietuva mokosi iš jų. Mažeikiškiai nepramiegojo ir sugebėjo apginti savo poziciją.
Kai kas galbūt bando dabar sau kokius pliusus šioje situacijoje užsidėti. Negaliu girtis. Vyko teismo procesai, jų sprendimų negalėjau paveikti.
O dėl Bugenių kiaulių komplekso, yra nuoroda, kiek bendruomenė sutinka ir kiek anksčiau kiaulių komplekse buvo laikoma (per metus 12 tūkst. kiaulių). Tiek ir galėtų likti, tereikia susitarti bendruomenei ir kiaulių augintojams.
– Bugeniškiai iš tikrųjų pasiekė nemažai, tačiau iš žiniasklaidos žinome, kaip kenčia žmonės, gyvenantys didžiulių kiaulių kompleksų kaimynystėje. Bendruomenės bando atkreipti įvairių institucijų, tarp jų ir Seimo, dėmesį į problemas, tačiau pokyčių nematyti.
– Nenoriu politikuoti, net manau, kad trūksta politinės valios priimti gyventojams palankius sprendimus. Bendruomenės kreipėsi į Premjerą Andrių Kubilių. Vėliau į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę. Ji pažadėjo spręsti problemas. Gražiai suveikė Seimo pirmininkės viešųjų ryšių tarnyba. Žmonėms buvo suteikta viltis, tačiau tuo viskas ir baigėsi.
Gyventojai kreipėsi ir į Kaimo reikalų bei Aplinkos apsaugos komitetus. Jiems vadovaujantys Edmundas Pupinis ir Jonas Šimėnas – taip pat konservatoriai.
Manau, kad šie keturi aukščiausio lygio pareigūnai iš tos pačios partijos apgavo žmones, neištesėjo savo pažadų, iki šiol niekas nepadaryta.
Tiesa, yra prie Vyriausybės sudaryta darbo grupė, tačiau ji per tris mėnesius sugebėjo susirinkti tik vieną kartą. Kalbame apie politinę atsakomybę. Kokiu lygiu reikia kreiptis, kad tave išgirstų – nusirengti nuogam?
– Esate Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas. Ką galite pažadėti gyventojams, laukiantiems įstatymų dėl kiaulių kompleksų plėtros ribojimo?
– Pažadais nesiplaikstau. Didžiausias pavojus kyla, kad net iš Kaimo reikalų komiteto nario pono Jagmino atsirado siūlymas keisti įstatymus ne gyventojų labui. Tokie pakeitimai atimtų teisę iš savivaldybių spręsti klausimą dėl apsaugos zonų ir kitus.
Frakcijoje esame dvylika žmonių. Mes kovojame, kad toks teisės aktas nebūtų priimtas. Kalbamės su kiekvienu Seimo nariu. Žodžiu, saugom tą įstatymą, kuris galioja dabar. Jeigu turimi teisės aktai būtų vykdomi, situacija būtų kitokia.
Mes ir su Antanu Naujoku (Savivaldybės juristas, darbo grupės prie Vyriausybės narys), pasikalbame, kad teisės aktų yra pakankamai. Ir jie yra visai nieko, palyginti su tuo, kokį nori prastumti Jonas Jagminas.
Blogiausia tai, kad patys lietuviai tampame savo priešai. Kalbu apie Aleksandrą Abišalą, kuris konsultuoja atvykėlius. Ne be jo pagalbos turime tokią situaciją su kiaulių invazija.
– Ne tik danų kiaulės kriuksi mūsų fermose. Nors žemės pardavimas užsieniečiams draudžiamas, neoficialiais duomenimis, apie pusketvirto tūkstančio hektarų rajono žemių valdo danai.
– Nenorėčiau žmonėms meluoti. Mes nebeturime to vientisumo, t. y. mes nebeturime valstybės. Seimo nariai, prisiekdami tarnauti tautai, prisiekė ginti žemės vientisumą. Turime realų žemėlapį, kiek nuosavybės yra lietuvių, kiek – kitų šalių žmonių rankose.
Blefas, kad užsieniečiai negali įsigyti žemės. Perkant žemę įmonės vardu, jos kapitalas nebūtinai turi būti lietuviškas. Įsigyji žemės tiek, kiek leidžiama, kuri kitą įmonę ir vėl perki.
Mano nuomone, traukinys jau nuvažiavo. Nebesustabdysi šio proceso. Nacionalizuoti nupirktos ir nelietuvio užvaldytos žemės – nebeįmanoma. Įstoję į Europos Sąjungą, mes savo žemę praradome.
– Kodėl nacionalizuoti? Situaciją galima reguliuoti įstatymais, kitais teisės aktais.
– Jūsų pastebėjimas labai teisingas. Bet kaip dabar priversi žmogų kažkam neparduoti žemės. Lenkimų seniūnijoje (Skuodo r.) turėjome diskusiją su vietos gyventojais. Daug žmonių kritikavo Seimo narius, kam šie pasirašė dokumentą, kuriuo neleidžiama parduoti žemės fiziniams asmenims iš kitų šalių. Jie pyko ir reiškė nepasitenkinimą.
Žemės savininkai nori ją parduoti už rinkos kainą ir teigia, esą valdininkai siekia žemes supirkti už kapeikas. Yra žmonių, kurie trokšta, jog į kaimą ateitų užsieniečiai ir jie galėtų pas juos dirbti.
Tokia gyventojų nuomonė yra gerbtina, nors aš jai ir nepritariu. Be to, neturiu teisės pritarti ar nepritarti.
Kai kurie Seimo nariai siekiame, kad iki 2014 metų (dabar yra iki 2011 m.) būtų pailgintas laikotarpis, draudžiama užsieniečiams parduoti žemę. Alsuojame žemės ūkio ministrui Kazimierui Starkevičiui į nugarą, kad važiuotų į Europos Komisiją derėtis dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo. Lenkai ir čekai šioje srityje toliau pažengę.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: J. Stanevičius negailėjo kritikos šalies aukščiausio lygio pareigūnams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto