Atsiradus prašymui įsteigti naują šeimyną paaiškėjo, kad šiemet rajono biudžete tam nenumatyta pinigų. Be to, norintiesiems globoti svetimus vaikus tenka įveikti biurokratines kliūtis. Skaičiavimai rodo, kad šeimynoje augantis vaikas mokesčių mokėtojams atsieina perpus pigiau nei globos namų auklėtinis.
NĖRA PINIGŲ
Rajono savivaldybės Tarybos komitetuose svarstytas mažeikiškės prašymas įsteigti šeimyną. Šiuo metu moteris globoja penkis iš Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namų paimtus vaikus. Įstatymai numato, kad šeimyną galima steigti, kai globojami šeši ir daugiau vaikų.
„Šiuo metu jos gyvenimo sąlygos atitinka visus reikalavimus. Tačiau šeštam vaikui pasiimti kol kas trūksta gyvenamojo ploto,“ – situaciją politikams paaiškino Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Liudvika Lapienė.
Sugriežtintos higienos normos numato, kad vienam šeimynoje augančiam vaikui priklauso keturiolika kvadratinių metrų naudingo ploto.
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai nusprendė pirmiausia apsilankyti pas vaikus globojančią moterį ir išsiaiškinti situaciją – ar globėjai dėl šeštojo vaiko įstengtų padidinti gyvenamąjį plotą.
Vėliau paaiškėjo, kad jei mažeikiškių būstas ir atitiktų higienos normas, šiais metais rajono biudžete naujai šeimynai įsteigti nėra numatyta lėšų.
KAINUOTŲ PIGIAU
Šiuo metu rajone yra įsteigta viena šeimyna, kurioje auga septyni globojami vaikai.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus skaičiavimais, vaiką Savivaldybei pigiau išlaikyti būtent tokioje šeimynoje nei valdiškoje įstaigoje.
Skyriaus vedėja Aldona Gagienė „Santarvę“ informavo, kad įkurtai šeimynai iš rajono biudžeto metams skirta 27 tūkst. litų. Vadinasi, išlaikyti vieną vaiką šeimynoje Savivaldybei vidutiniškai atsieina apie 300 litų per mėnesį. Be to, kiekvienam vaikui iš valstybės biudžeto skiriama 1 040 litų dydžio globojamo vaiko pašalpa.
Tuo tarpu Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namų auklėtinis „kainuoja“ 2 425 litus per mėnesį: 520 litų skiria valstybė, likusiuosius – Savivaldybė.
Skaičiai rodytų, kad pigiau atsieitų vaikus auklėti šeimynose, tačiau rajone tokią turime tik vieną.
Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Irena Macijauskienė sakė, jog tokia situacija esanti dėl to, kad neatsiranda norinčiųjų.
„Niekad nebuvo kreiptasi, tai ir nesprendėme šio klausimo. Paprasčiausiai Vyriausybė neskatina, nėra tvirtos šeimos politikos,“ – samprotavo politikė.
Iniciatyvių ir šeimyniškų žmonių pasigenda ir Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis.
„Jeigu geri žmonės sudaro namų aplinką, tai kodėl ne? Jei būtų šeimynas steigti norinčių žmonių, manau, kad juos skatintume. Kadangi iki šiol nebuvo prašymų, todėl taip plačiai nesame diskutavę,“ – apie galimą paskatinimą samprotavo meras.
STABDO NEŽINIA
Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. Lapienė „Santarvei“ teigė, kad besidominčiųjų šeimynos steigimu atsiranda, bet rezultatų kol kas nėra.
„Ateina, domisi. Galbūt baiminasi, kad kuriant šeimyną reikia turėti šešis vaikus, gal žmones gąsdina atsakomybė. Juk net ir paprastų globėjų šiuo metu yra sumažėję,“ – pasakojo vedėja.
Iki šiol šeimynas steigdavo savivaldybių administracijos arba merai, o šeimynų tėvus samdė savivaldybės. Nuo metų vidurio, pagal naująjį Šeimynų įstatymą, steigimo iniciatyva perduodama patiems šeimynų tėvams: jie steigs atskirą juridinį vienetą – šeimyną. Tai galės padaryti trejų metų vaikų globos stažą turintys asmenys, gavę iš savivaldybės administracijos direktoriaus užtikrinimą, kad jiems bus skiriamas finansavimas.
„Kol kas daug neaiškumų. Žmonės išsigandę dėl tos nežinios. Po Savivaldybės sparnu gal buvo lengviau kurtis, o dabar jau bus kaip savo įmonė, – aiškino L. Lapienė ir neatmetė galimybės paskatinti naujų šeimynų kūrimąsi: – Kitos savivaldybės ir baldais paremia, gal ir mūsoji parems ateityje. Šiemet tiek tebuvo (lėšų iš rajono biudžeto – K. V.) numatyta, o kai matysime, kad yra daugiau norinčių, tai kitąmet gal numatysime ir daugiau.“
VERTINA SKEPTIŠKAI
Daugelis pašnekovų tvirtino sutinką, kad šeimynoje augti vaikui geriau – jis esąs arčiau šeimos. Tačiau pasiteiravus, kodėl tokią šeimyną rajone turime tik vieną, kai kurie nutęsdavo: „Apie šeimynas turiu savo nuomonę…“
O kalbinti šalyje įsteigtų šeimynų atstovai „Santarvei“ prisipažino, kad reikia pereiti „kryžiaus kelius“.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys „Santarvei“ tvirtino sulaukiąs signalų, kad kai kuriuose rajonuose į šeimynas iš tiesų žvelgiama skeptiškai.
„Tikiuosi, kad Šeimynų įstatymas duos antrąjį kvėpavimą šiam judėjimui. Sunku suvokti, kodėl rajoninės valdžios į tai žiūri skeptiškai ir neskatina globėjų. Yra pakankamai daug žmonių, kurie norėtų auginti tuos vaikus, tai tiesiog kai kurių žmonių pašaukimas – padėti vaikams. Bet jei žmonės susidurs su šaltu rajoninės valdžios požiūriu, tai labai sunku jiems bus ką nors padaryti,“ – samprotavo pašnekovas ir priminė, kad skatinti steigti šeimynas sufleruoja ir jau minėti ekonominiai skaičiavimai.
„Ministerijoje yra rengiama šeimynų propagavimo programa. Įvaikinimas, globa, šeimynos – tai ta kryptis, kuria mes turėtume judėti. Žinoma, liks globos namų, bet turėtų didėti parama globojantiems vaikus,“ – įsitikinęs Seimo narys.
VAIKUS ATSIRENKA
Buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas R. J. Dagys užsiminė, kad kai kuriuose rajonuose jaučiama konkurencija tarp šeimynų ir globos įstaigų. Pastarosios nenoriai perleidžia vaikus.
Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktorė Birutė Vaičkienė tokias kalbas „Santarvei“ paneigė.
„Mano nuomone, jei gali vaikui padėti, tai kodėl ne? Tegul tas vaikas būna laimingesnis. Į jo vietą mums pareis kitas – išgyvensime,“ – patikino įstaigos vadovė.
Šiuo metu globos namuose gyvena 57 auklėtiniai – toks skaičius esąs panašus kiekvienais metais.
B. Vaičkienė informavo, kad praėjusiais metais globoti paimti aštuoni vaikai, netrukus jų vietą užėmė nauji globotiniai.
„Girdėjau, kolegos skundėsi, kad šeimynų atstovai iš globos namų paima pačius geriausius vaikus. Jeigu kuriasi šeimyna, natūralu, kad jie turi kažkokius atrankos kriterijus. Jie paklausia, ar jis sisioja į lovą, ar nusikalsta, ar lanko mokyklą. Tuo tarpu mes neturime teisės klausti: gauname vaiką, ir su juo gyvename, ir dirbame. Mes nesirenkame, jie renkasi. Gal dėl to ir nepatenkinti kai kurie vadovai,“ – svarstė direktorė.
GĄSDINA NORMOS
Anot B. Vaičkienės, praktika rodo, kad labai daug vaikų iš globėjų grįžta atgal į globos namus.
„Globėjai paaugina keletą metų, pamato, kad sunku, ir grąžina. O jei kuri šeimyną, pasiimi ne vieną, ne du, o mažiausiai šešis vaikus, turi tam pašvęsti visą savo gyvenimą,“ – Mažeikių globos įstaigai vadovaujanti moteris išdėstė nuomonę, kodėl kuriasi nedaug šeimynų.
Šiuo metu šalyje veikia 39 šeimynos, kuriose gyvena arti 300 tėvų globos netekusių vaikų.
Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių filialo vadovė I. Macijauskienė svarstė, kad imtis iniciatyvos steigti šeimyną mažeikiškius galbūt atgraso griežti higienos normos reikalavimai.
Kad suteiktų „vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei bei socialinei raidai“, šeimynų steigėjai privalo užtikrinti, kad globojami vaikai nemiegotų dviaukštėse lovose, viename kambaryje negyventų skirtingų lyčių globotiniai. Sodyboje draudžiama sodinti nuodingus ir dygius augalus, pavyzdžiui, agrastų, čia turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių spindulių bei kritulių.
Šeimynų tėvams draudžiama naudoti įskilusius, apdaužytais kraštais ir aliumininius indus, įrankius.
Tualetų ir vonių patalpų grindys, unitazai turi būti valomi vienu drėgnu būdu leidžiamais naudoti valikliais. Jų valymo inventorius turi būti ženklinamas ryškia spalva, švarus ir sausas laikomas atskirai nuo kito valymo inventoriaus.
Tai tik keletas iš Higienos normoje numatyto ilgo sąrašo bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų.
„Jeigu tu turi širdį, ir vaikai ją girdi, tai tas plotas gali būti ir metras ant metro, jie sirgdami gali miegoti visi mano vienoje lovoje. Svarbu, kad vaikas būtų mylimas,“ – apie kartais šypseną keliančius reikalavimus kalbėjo viena iš šeimynos steigėjų.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo.: Specialistai teigia, kad šeimynose augantys vaikai patiria daugiau meilės ir šilumos nei globos namų auklėtiniai.
