Seminaras „Ne vien tik ginklu ginsi savo tėvų žemę“ – paskatintas Ukrainos karo

Apie jaunuosius šaulius kalbėjęs Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas Tadas Venskūnas pastebėjo, kad aktyviausiai šioje veikloje dalyvauja mokiniai, po mokyklos jaunimas imasi įgyvendinti kitus gyvenimiškus tikslus. Viktorijos Chornos (Seimo kanceliarija) nuotr.

Pilietinis patriotinis ugdymas – kiekvienai šaliai svarbus taip, kaip žmogui svarbus vanduo. Tik pilietiški, patriotiški ir gyvenimo išbandymams fiziškai bei psichologiškai pasirengę žmonės gali užtikrinti šalies gyvavimą – tai visam pasauliui įrodė ukrainiečiai.
Seimo nario, karo istoriko Valdo Rakučio teigimu, paskutinių metų krizės ir didėjantis pavojus iš Rytų verčia kelti aktualius klausimus ir pažvelgti į jaunimo pilietinį-patriotinį ir fizinį auklėjimą atviromis akimis – nusiėmus „karo nebus“ akinius.

Apie jaunimo pilietinio-patriotinio ir fizinio ugdymo aktualijas buvo kalbėta LR Seime vykusiame seminare. Jį organizavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Lietuvos šaulių sąjunga, LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubas, V. Rakutis.

P. Saudargas: „Ukrainiečiai apgynė ne tik save, bet ir mus“

LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas prisipažino, jog karo pradžioje galvojo ir tikėjo prognozėmis, kad viskas baigsis vos po kelių savaičių, tačiau po to suprato: „Kažko mes neįvertinome ir praktiškai apie tai susirinkome čia kalbėti, įkvėpti ukrainiečių, kurie apgynė ne tik save, bet ir mus.“

Jis tvirtino, kad mūsų tauta ne kartą yra įrodžiusi, jog kai reikia, mes mokame nustebinti visą pasaulį, tačiau turime tam sudaryti tinkamas sąlygas ir turime „auginti“ savo tvirtą visuomenę, kurioje būtų atsakingi, aktyvūs, veiklūs, pilietiški ir patriotiški nariai.

V. Rakutis: kodėl tai svarbu?

V. Rakutis kalbėjo apie pilietinio patriotinio ugdymo sistemą ir jos svarbą šaliai: „Mes dažnai suprantame, kad pilietinis ir patriotinis ugdymas yra šaudymas, marširavimas ir neapykantos liejimas, tačiau visai ne apie tuos dalykus eina kalba.

Seimo nario prof. Valdo Rakučio teigimu, paskutinių metų krizės ir didėjantis pavojus iš Rytų verčia kelti aktualius klausimus ir pažvelgti į jaunimo pilietinį-patriotinį bei fizinį ugdymą.
Nuotr. iš Seimo kanceliarijos archyvo

Ugdymo pagrindas – tai žmogaus gebėjimas išgyventi, mokėjimas bendradarbiauti, suprasti savo tikslus ir juos tinkamai komunikuoti, mokėti džiaugtis gyvenimu.“

Karo istorikas atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės yra linkę ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų, tad jei jie neturi jokio ryšio su savo šalimi, kraštu, artimaisiais, jei jų čia niekas „neriša“, žmonės emigruoja.
Anot politiko, pilietį ir patriotą daugiausia formuoja artima aplinka – šeima, draugai, neformalios organizacijos, kryptingas ugdymas – mokykla, visuomeninės organizacijos, bei išorinis pasaulis – visuomenė, valstybė, globalus pasaulis.
Tik bendras šių veiksnių junginys gali formuoti ir auginti aktyvius demokratinės santvarkos narius.

M. Laužikaitė – apie tai, kas ugdo pilietiškumą

Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė paaiškino, kaip kultūra ir kūryba pagrįstas ugdymas stiprina jaunų žmonių pilietiškumą.
Jos teigimu, kūrybingumas labai glaudžiai susijęs su veikliu, atsakingu ir savo visuomenei kuriančiu piliečiu: „Žmogus, kuris kuria, jaučia stiprų pasitikėjimą kitais ir savimi, kad jis gali savo pastangomis ir kartu su kitais daryti įtaką tai aplinkai, kurioje gyvena.“

Kalbėdama apie pilietinio ugdymo kompetencijas, M. Laužikaitė pabrėžė, kad prie kūrybiškumo prisideda vaizduotės ir gebėjimo prisitaikyti lavinimas.
„Kai mes kalbame apie kompetencijas, visų svarbiausia yra tai, ar žmogus gali informaciją tik išgirsti, ar ir pradėti veikti, – sakė pranešėja, papildydama: – Jei mes kalbame apie pilietišką elgseną, tuomet kyla klausimas, ar žmogus eina balsuoti, ar jis prieš balsuodamas pasidomi informacija, ar, pavyzdžiui, žmogus atsisako ką nors pirkti, nes jis aiškiai supranta klimato kaitos iššūkius.“

T. Venskūnas: šauliškumo puoselėjimas turi reikšmės

Seminare Šaulių sąjungos vado pavaduotojas, Jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas pristatė jaunųjų šaulių ugdymo sistemą ir kalbėjo apie jos reikšmę Lietuvai.
Jis akcentavo, kad Lietuvos šaulių sąjunga ne tik ugdo piliečių fizinį pasirengimą, skatina lyderystę ir motyvaciją, stiprina šalies gynybinį potencialą, bet ir ugdo tautiškumą, patriotiškumą ir pilietinę visuomenę bei puoselėja šauliškumą ir jo sklaidą XXI a. Lietuvos visuomenėje.

„Šiuo metu jaunųjų šaulių skaičius svyruoja nuo 5500 iki 5800“, – teigė T. Venskūnas.
Jis įvardijo aiškiai matomą tendenciją, kad moksleiviams būna labai įdomu dalyvauti šaulių veikloje, tačiau vėliau, baigę mokyklą, šie vaikai savo energiją nukreipia asmeninės gerovės kūrimui ir nuo pilietinių veiklų dažniausiai nutolsta.
„Visų mūsų užduotis ir darbas – pamąstyti, kaip pritraukti tuos jaunuolius ir jų nepamesti“, – akcentavo T. Venskūnas.

I. Gaižiūnas: „Kiekvienas pilietis – valstybės ietis“

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas savo pranešimą pradėjo teigdamas, kad žodis „pilietis“ yra sudarytas iš dviejų prasmių: pilies ietis.
„Pilis yra mūsų valstybė, o kiekvienas žmogus, kiekvienas pilietis yra mūsų ietis“, – sakė jis, siūlydamas pilietiškumą ir patriotiškumą apibendrinti ir naudoti tik „pilietiškumą“.

Ši pozicija buvo sukritikuota kitų seminaro dalyvių, kurie teigė, kad ne visi piliečiai gali būti patriotai, todėl sujungti šias dvi sąvokas būtų didžiulė klaida.
Savo pranešime I. Gaižiūnas kalbėjo apie pilietiškumo ugdymo svarbą švietimo sistemoje ir kėlė klausimą, ar veikia tik pavienės iniciatyvos, ar visa sistema.

A. Emeljanovas: „Būtina sujungti sistemas“

Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas seminare pristatė jaunimo, šaukiamųjų į privalomąją pradinę karo tarnybą sveikatos būklę.
Jo teigimu, dauguma tarnybai tinkančių jaunuolių yra sportuojantys, nerūkantys, sveikai besimaitinantys asmenys. Ir vis tik profesorius pabrėžė, kad net 80 proc. šauktinių neišlaiko fizinio pajėgumo testo.
„Žinoma, po 9 mėnesių viskas pasikeičia, bet tai nekeičia esmės“, – teigė A. Emeljanovas.

Jis pristatė viziją – Sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo bei kūno kultūros ir sporto sričių nacionalinių duomenų sistemų dėl vaikų ir jaunimo sveikatos sujungimą, kuris leistų nuolat stebėti mokinių fizinio pajėgumo pokyčius ir taikyti tinkamas priemones sveikatai gerinti.
Kotryna PETRAUSKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto