
Dalis žmonių tikisi gyventi ilgai ir laimingai manydami, kad piliulės ar modernūs prietaisai tai padarys už juos. Tačiau senėjimo procesus sulėtinti gali tik pats žmogus prisiimdamas atsakomybę už savo sveikatą ir pasirinkimus, tokius kaip mityba, judėjimas ir socialiniai ryšiai.
Judesys – gyvybinis šaltinis
Vyresniame amžiuje, kai organizmo funkcijos lėtėja, ypač svarbu rinktis aktyvų gyvenimo būdą, kuris padeda išvengti ligų ir išlaikyti odos elastingumą.
Ilgametė Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narė Lukrecija Augustaitytė sako, kad judesys yra gyvybinės versmės šaltinis, kurio niekuomet nepakeis modernus pulsuojantis diržas ar fotelis.
„Norą judėti turiu nuo mažens ir man lengva kalbėti apie jo naudą, nes tai plaukia iš mano vidaus, tą jaučiu kiekviena savo kūno ląstele. Judėjimas man kartu yra ir savo vertės pajautimas, aš džiaugiuosi, kiek daug galiu. Būna, protas sako, kad lauke lyja lietus ir bando mane atkalbėti nuo bėgimo, tačiau atsikeliu, išeinu, ir tai yra nuostabu. Kai mankštinuosi, kartais pamąstau, ar ir toliau man pavyks atlikti pratimus, tačiau matau akivaizdžiai, kad jei darysiu, tai ir padarysiu. Nežinau, ar tai stimulas, ar kas, bet aš tiesiog džiaugiuosi kiekviena diena ir man yra smagu“, – mintimis dalijosi L. Augustaitytė.
Senėjimas – neišvengiamas dalykas
L. Augustaitytei – 73 metai, ji yra stovyklų senjorams „Mes galim!“ organizatorė.
Senėjimą ji priima kaip natūralų procesą, kuriame svarbu rasti savo kūno ir dvasinės būsenos pusiausvyrą. Tam geriausiai padeda aktyvus gyvenimo būdas ir grūdinimasis, kuris nuramina protą ir duoda drąsos bei stiprybės atremti bet kokį spaudimą iš aplinkos.
„Su senėjimu nereikia kovoti, aš priimu jį labai ramiai ir nors suvokiu, kad mano judesiai yra lėtesni, bet jie dar yra. Džiaugiuosi, kad gyvenimas mane atvedė į sveikuolius ir kad savo patirtimi, tuo, ką veikiu, galiu prisidėti prie sveikuoliško gyvenimo populiarinimo. Čia randu atgarsį ir priėmimą, kuris labai džiugina. Žmogus negali gyventi vienas, jis sukurtas gyventi bendrystėje ir dalytis šviesa su kitais“, – džiaugėsi L. Augustaitytė.
Vienas žmogus neišgyventų
Pasak psichologės, improvizacijų ir meno terapijos specialistės Linos Žaltauskaitės, vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas bendruomenės veiklose sprendžia senjorų vienišumo problemas, suteikia galimybes realizuoti savo gebėjimus, plečia akiratį bei padeda lengviau įveikti senatvės sunkumus.
„Pavyzdžiui, jei žmogus pradeda mankštintis ar grūdintis šaltame vandeny vienas, didelė tikimybė, kad po kurio laiko motyvacija išblės ir viskas bus numesta. Dėl šios priežasties daug geriau ieškoti bendraminčių ir įsilieti į jų komandą. Viską darant kartu, ir ilgiau, ir lengviau išlaikyti reguliarumą, o tada ir rezultatas ateina – stipresnis ir sveikesnis kūnas, puikesnė nuotaika ir pozityvesnės mintys, kurios ir keičia žmogaus gyvenimą“, – tikina L. Žaltauskaitė.
Senjorų stovyklose užsiėmimus vedanti psichologė pridūrė, kad į jas atvažiavę senjorai pirmąją ir paskutinę dieną atrodo kaip skirtingi žmonės.
„Pirmą dieną dažnas būna sustingę ir rūpesčių paženklintais veidais, atvažiavę net ne savo noru, o vaikų atvežti. Kai kurie net iš mašinos nenori lipti – taip baisu išeiti iš komforto zonos. O stovyklos pabaigoje žmonės atgyja, jų akys šviečia, šypsenos plačios. O didžiausias džiaugsmas, kai toks užsispyrėlis atvažiuoja ir po metų, ir net 4 ar 5 kartą“, – sakė L. Žaltauskaitė.
Biologinį amžių galima kontroliuoti
Pasak ajurvedos gydytojos Astos Keturkienės, šiandieniniame pasaulyje vyrauja jaunystės kultas, o dar neseniai gyvenimiškos patirties ir išminties prikaupusio senolio žodis būdavo paskutinis.
„Visi žino, kad gimęs žmogus turi augti ir pagaliau mirti, bet niekas nenori pasenti ir tikrai niekas nenori mirti. Dauguma senėjimą ir su amžiumi susijusias ligas laiko nenatūraliais, nemaloniais, nelaukiamais procesais, nors mūsų pasirinkimai ir veiksmai dažnai skatina greitą biologinį senėjimą“, – tikino A. Keturkienė.
Anot jos, senėjimą sudaro du pagrindiniai komponentai, tokie kaip chronologinis senėjimas, kuris nurodo tikrąjį žmogaus amžių metais, mėnesiais ir dienomis, ir biologinis senėjimas, kuris gali būti pakeistas arba atidėtas.
Senėjimą gali pristabdyti pats žmogus
Biologinis senėjimas – sudėtingų struktūrinių ir funkcinių molekulių, ląstelių, audinių ir viso kūno sistemų pokyčių rezultatas.
„Pagrindinės to priežastys yra rafinuoto beverčio maisto vartojimas, nepakankamas skaidulų ir maistinių medžiagų kiekis, neteisingas jo paruošimas aukštoje temperatūroje. Taip pat reikiamų medžiagų badas dėl sutrikusio omega 6 ir omega 3 riebiųjų rūgščių balanso ląstelių membranose bei nesveika mikrobiota. Sveikatai idealu, kad žarnyne vešėtų įvairi mums draugiškų bakterijų populiacija ir kad jos ten saugotų mus nuo prašalaičių“, – pasakojo A. Keturkienė.
Senėjimo procesams poveikį daro ir cheminės priklausomybės, mažas fizinis aktyvumas, stresas, kurio metu pasikeičia organizmo biochemija, endokrininės sistemos veikla su nurodymais organų bei sistemų veiklai. Didelę įtaką turi ir dienos režimo, arba šiuolaikiškai – cirkadinio ritmo, sutrikimai.
Anot seniausios pasaulio medicinos sistemos – ajurvedos, tik savalaikio kokybiško miego metu žmogus pasikrauna savo „bateriją“, kuri suteikia energijos mąstymui, savigydai, virškinimui, fizinei veiklai.
Ieva Vidūnaitė,
www.sveikuoliai.lt
apie koki maista kallbate su E 621,jo tikrai labai ilgai ilgai gyvensi…