Seniūnaičiai – nemokama pagalba seniūnams?

Prieš pusmetį išrinkti seniūnaičiai kol kas negali pasigirti savo darbais. Visuomeniniais pagrindais dirbantys seniūnaičiai sako, kad jie nieko negali padaryti, nes negauna jokio finansavimo.
Pasigirsta abejonių, ar šiais sunkiais šaliai laikais išvis reikėjo steigti seniūnaičių instituciją. Ko gero, tik vieninteliai seniūnai džiaugiasi turį nemokamus pagalbininkus.


RENKA GYVENTOJAI
Seniūnaičiai yra seniūnijos aptarnaujamos teritorijos tam tikros gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinkti atstovai. Dvejiems metams renkami seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais.
Įstatymas suteikia teisę seniūnaičiams atstovauti seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ar valstybės įstaigose. Seniūnaitis turėtų skatinti gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, plėtoti ir organizuoti kaimo, miestelio kultūrinį ir sportinį gyvenimą. Bendruomenėms rūpimus klausimus seniūnaičiai svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje.
Šiuo metu prie visų rajono seniūnijų yra išrinkti 49 seniūnaičiai. Jų dar neturi Bugenių, Krakių bei Balėnų seniūnaitijos.

DAUG KLAUSTUKŲ
Pirmieji seniūnaičiai rajone išrinkti liepos mėnesį, paskutiniai – gruodžio pabaigoje, tad jų veiklos stažas – vos keli mėnesiai.
Nieko ypatingo dar nenuveikė ir tie, kurie dirba daugiau nei pusmetį: pirmieji jų darbai – pažintis su darbo specifika, rinkėjais, pagalba organizuojant renginius.
Antrosios seniūnaičių sueigos metu nuskambėjo frazė, kad jei viskas taip klostysis ir toliau, ką po poros metų reikės pasakyti juos rinkusiems žmonėms.
Apie seniūnaičių pareigas pasigirsta įvairių samprotavimų: svarstoma, kaip seniūnaitis gali padėti žmonėms, neturėdamas jokios finansinės paramos ir teisinės galios, ar išvis šiais laikais reikėjo steigti seniūnaitijas.
„Ar mūsų darbas yra iš savo pinigų pirkti aliejų ir kepti per šventes blynus?“ – klausė viena seniūnaičių.

NORI PADĖTI VIEKŠNIŠKIAMS
Pagal seniūnaičių nuostatus, jie dirba visuomeniniais pagrindais ir negauna jokio atlygio. Viekšnių seniūnijos seniūnaitė Vilma Beržinienė „Santarvei“ sakė nebijanti visuomeninio darbo, nes nori padėti savo miesteliui.
Viekšnių gimnazijoje raštinės vedėja dirbanti moteris seniūnaite išrinkta prieš aštuonis mėnesius. Per tą laikotarpį pagal savo galimybes seniūnaitė jau nuveikė šiokių tokių darbų, bet prisipažino ne visada žmonėms galinti padėti. Kadangi ne viskas priklauso nuo jos gerų norų ir galimybių, daug ką tenka spręsti drauge su seniūnu.
V. Beržinienė svarsto, ar sunkmečiu reikėjo steigti seniūnaičių instituciją. Finansiškai padėti negali ir seniūnija – jai pačiai reikia taupyti.
„Nesuprantu, kam tos pareigos įsteigtos – negi tik tam, kad mes daugiau padrumstume vandenį? Pinigų neturi, jokių juridinių galių neturi, o visi nori, kad kažką padarytume. Ką gali padaryti be galios ir pinigų?“ – klausė seniūnaitė.

LEIDŽIA SAVO PINIGUS
V. Beržinienė apgailestauja, kad neturėdama lėšų, seniūnijai, bendruomenei gali padėti tik moraliai ar žodžiu.
„Bendruomenės kažkiek pinigėlių turi, gali organizuoti kokį renginį, o ką galiu surengti aš? Viekšnių kultūros centro direktorei sakiau, kad galiu žmones tik paraginti kur nors dalyvauti, prisidėti savo „dūšia“, paremti moraliai, pati dalyvauti renginyje“, – sakė seniūnaitė.
V. Beržinienė prisipažino ne kartą iš idėjos išleidusi ir vieną kitą savo asmeninį litą. Savo transporto neturinti seniūnaitė teigė, kad kelionė į Mažeikius kainuoja devynis litus.
„Gerai, kad į seniūnaičių sueigą nuvežė seniūnas, bet kas bus, jei reikės važinėti daugiau. Kita vertus, jei paaukoji dešimt ar dvidešimt litų, nemanau, kad tai daug. Jei tau žmogus atsidėkoja ir tu matai, kad esi reikalingas, viskas atsiperka,“ – sakė V. Beržinienė.

BENDRADARBIAUJA SU SENIŪNIJA
Panašiai kalbėjo ir seniūnaitė Danutė Vorobejienė iš Sedos seniūnijos.
„Mes galime tik bendrai dirbti pasitardami su seniūnija, su bendruomene. Jei patys nieko negalime, tai yra bent daugiau minčių ar nuomonių. Besiginčijant atrandama tiesa. Seniūnaičių darbas, ypač dabar, nėra lengvas, jis nematomas“, – samprotavo nuosavoje vaistinėje dirbanti D. Vorobejienė.
Seniūnaitės žodžiais, dar prieš rinkimus visi pasirašė, kad sutiks dirbti visuomeniniais pagrindais. Sediškei nepatinka tai, kad jau per antrąją seniūnaičių sueigą pasigirdo balsų, kodėl niekas neduoda pinigų.
„Sedos seniūnijoje organizavome eglutę, žmonės savanoriškai prisidėjo, pinigų davėm ir patys. Ką ir kaip darysime, visada tariamės su seniūnija. Nenorime, kad būtų kokių nesusipratimų ar susipriešinimų“, – tikino D. Vorobejienė.

STENGIASI PAŽINTI ŽMONES
Kaimo žmonės savo seniūnaites pažįsta, kas kita – miesto gyventojai. Mažeikių mieste yra dvylika seniūnaitijų. Naftininkų seniūnaitijos vadovė Danutė Mockienė sakė nežinanti, ar jos teritorijos žmonės ją pažįsta.
„Bet jei kažkas už mane balsavo, matyt, pažįsta. Apie seniūnaičius informacijos labai mažai. Stengiuosi susipažinti su namų bendrijų vadovais, o pagrindinis mano tikslas – pasiekti, kad daugiabučiuose būtų įkurtos aktyvių žmonių grupės“, – apie savo veiklą pasakojo D. Mockienė.
Mažeikiškė teigė, kad seniūnaitės darbas apima labai daug sričių, pradedant aplinkos tvarkymu ir baigiant visokiausiais remontais.
„Anksčiau žmonės turėdavo kur kreiptis, pasiskųsti dėl neteisybės. Mes nelabai galime ką padaryti, tad viską, ką girdime iš žmonių, perduodame seniūnijai. Bet dar tik darbų pradžia, tikiuosi, kad ateityje viskas pasikeis“, – viliasi D. Mockienė.

SENIŪNAI DŽIAUGIASI TARPININKAIS
„Santarvės“ kalbinti seniūnijų vadovai vienu balsu pasisakė už tai, kad seniūnaičiai reikalingi. Viekšnių seniūnas Aldonis Eselinas tikisi, kad gerai savo pareigas atliekantys seniūnaičiai gali pasiekti neblogų rezultatų.
Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė samprotavo, kad šiais laikais su savo bėdomis iš atokesnių kaimų žmonėms į seniūniją atvažiuoti nėra paprasta, tad seniūnaičiai šiuo atveju atlieka tarpininkų vaidmenį.
Seniūnaičiai visada kviečiami į seniūnijoje organizuojamus pasitarimus, visas problemas stengiamasi spręsti bendrai.
Padėti seniūnaičiams finansiškai seniūnijų vadovai sakė negalį, nes ir pačioms seniūnijoms reikia taupyti.
S. Valatkevičienės nuomone, ateityje dėl seniūnaičių reikėtų taisyti įstatymus, nes dabartinė situacija jokio finansavimo seniūnaičiams nenumato.

TIKISI TOBULESNIŲ ĮSTATYMŲ
Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys svarstė, jog seniūnaičiai atsirado turbūt dėl to, kad seniūnai nėra renkami. Jei taip būtų, jie turėtų tiems, kurie juos išrinko, atsiskaityti. Tada turėtų būti renkama ir seniūnijos taryba.
Visa tai sudėjus ir liko mintis įkurti seniūnaičių instituciją.
„Dabar matau, kad seniūnaičiai buvo paleisti pliki ir basi. Visi žinom, jog šiandien be transporto, be telefono nieko nesugebėsi padaryti. Tie dalykai menkina seniūnaičių prestižą“, – įsitikinęs pašnekovas.
A. Čepys tikisi, kad įstatymų leidėjai patobulins įstatymus, nes ne tiek daug reikia – įrašyti įstatymo nuostatą, kad savivaldybė pati nusistato tvarką, kaip padėti seniūnaičiams.
Savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Siminkevičius teigė, kad Vyriausybė jau ruošia projektas, kaip palaikyti seniūnaičius, kad jie gautų finansavimą ir galėtų normaliai dirbti.
Iki priimant įstatymą mero pavaduotojas raštu kreipėsi į Seimo narius dėl to, kad seniūnaičių institucija kuriama per anksti: esą dabar tiek kaimų bendruomenių, tiek seniūnaičių nuostatai yra kaip du vandens lašai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Į antrąją seniūnaičių sueigą susirinkę seniūnijų bei bendruomenių atstovai dalijosi jiems iškylančiomis problemomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Skip to content