Seniūnijos nori atsikratyti kasų

Valstybinės žemės nuomotojai mokesčius gali susimokėti ne tik „Snoro“ banke, bet ir seniūnijose. Tokia galimybe ypač patenkinti kaimo gyventojai. Tačiau Mažeikių apylinkės seniūnijos iniciatyva iš savivaldos ruošiamasi atimti šią paslaugą. Dėl to labiausiai sunerimę atokesnių kaimų žmonės, nes jiems tektų mokėti ne tik už žemės nuomą, bet ir už kelionę iki „Snoro“ banko.

PATIRS NEPATOGUMŲ
Į redakciją paskambino ūkininkas iš Židikų seniūnijos. Jis prašė išsiaiškinti, kiek pagrįstos kalbos, kad nuo kitų metų seniūnijoje nebebus galima sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio.
„Beveik visus mokesčius sumokame pašte. Židikuose veikia ir kredito unija. Kodėl Savivaldybė yra pasirinkusi tik „Snoro“ banką, kuris yra Mažeikiuose?“ – klausė pašnekovas.
Vyras paskaičiavo, kad autobusu suvažinėti iki Mažeikių kainuotų apie 15 litų. Be to, būtų sugaišta laiko, patiriama nepatogumų.
„Arklys arklio už dyką nekaso. Gal ir rastum ko paprašyti, bet žmonės dabar užsiėmę, apsunkinti kitą nepatogu. Padėjusiajam pirktum kokį šokoladą ar saldainių“, – pastebėjus, kad vienkartinį mokestį galima patikėti sumokėti kitam žmogui, atsakė ūkininkas.

SENIŪNIJOS INICIATYVA
Kalbos apie tai, kad iš seniūnijų ruošiamasi atimti mokesčių surinkimo naštą, ne iš piršto laužtos. Ir tokiam žingsniui užsimota operatyviai reaguojant į Mažeikių apylinkės seniūno Vidmanto Kesmino prašymą.
Spalio pabaigoje seniūnas kreipėsi į Savivaldybės administraciją, o lemiamą žodį rajono politikai turėtų tarti rytoj vyksiančiame savivaldybės Tarybos posėdyje.
Beje, prieš ketverius metus praėjusios kadencijos Taryba buvo priėmusi sprendimą, kuris ir leido mokestį už valstybinės žemės nuomą mokėti ne tik „Snoro“ banke, bet ir seniūnijose.
Panašu, kad žemės naudotojai pasirinkimo nebeturės – jiems liks tik vienintelis bankas. Sprendimo projektą svarstę Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos bei Jungtinis komitetai neprieštaravo, kad seniūnijose nebeliktų kasų.

PATYRĖ NUOSTOLIŲ
Mažeikių apylinkės seniūnija iš gyventojų priima mokesčius už butų nuomą, valstybinės žemės nuomą, į jos kasą suplaukia rinkliava už turgavietę. Seniūnijos buhalterė Vida Taujenienė „Santarvei“ tvirtino, kad tokios „primestos“ paslaugos apsunkina.
„Seniūnija neturi pagal atitinkamus reikalavimus įrengtos kasos, nėra kasininko etato, pinigus priima socialinė darbuotoja, už papildomą darbą negaudama nė lito“, – trūkumus vardijo buhalterė.
Be to, darbą su pinigais apsunkina ir tai, kad nėra pinigų grąžai, norint su žmogumi atsiskaityti, smulkesnių pinigų tenka ieškoti po visus kabinetus.
Seniūniją kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl mokesčių už žemės nuomą pastūmėjo ir tai, kad buvo gauta padirbta 200 litų kupiūra.

PANAIKINTOS KASOS
Kad kaimo gyventojai patirtų nepatogumų, jeigu vietose nebegalėtų susimokėti už valstybinės žemės nuomą, „Santarvei“ tvirtino ir seniūnijų atstovai, tačiau daugelis pritarė Mažeikių apylinkės seniūnijos iniciatyvai. Tuo labiau kad jos neturi ne tik reikalavimus atitinkančių kasų, bet ir kasininkų etatų.
Seniūnų įsakymu paskirti kiti specialistai yra priversti priimti grynuosius pinigus už žemės nuomą, pildyti kasos dokumentus, vėliau tuos pinigus įnešti į banką.
Be rinkliavos, kitų piniginių operacijų seniūnijos nebevykdo.
Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė mano, kad didelių problemų žmonėms nebus, jeigu jie negalės mokesčių sumokėti seniūnijoje. Tuo tarpu seniūnijos darbuotojai būtų išlaisvinti nuo „reikalų su grynaisiais pinigais“. Židikų seniūnijoje priimamas tik vienintelis žemės nuomos mokestis. Nors rinkliavos renkamos už pirties paslaugas, turgavietę, tačiau vasarą seniūnijoje panaikinus kasą, pinigus surinkę darbuotojai patys, be tarpininko, juos įneša į banką.

PERMAINAS VERTINA ĮVAIRIAI
Mokesčius už žemės nuomą iš laižuviškių renkanti Laižuvos seniūnijos raštvedė didelės problemos dėl papildomo darbo neįžvelgė. Esą to darbo – tik vienas mėnuo, panašiai tiek laiko skirta susimokėti už žemės nuomą. Be to, ne tiek daug žmonių ateina.
„Nesunku. O žmogui geriau, nes kitu atveju reikėtų į banką važiuoti“, – teigė pašnekovė.
Viekšnių seniūnijos buhalterė Vitalija Sidabrienė mano, kad geriau būtų, jei nereikėtų tų mokesčių rinkti. Kasininko nėra, vienas specialistas renka mokestį už valstybinės žemės nuomą, kitas – už prekyvietę, vėliau pinigai nešami buhalterei, tvarkančiai kasos dokumentus.
Nesvarbu, kiek žmonių ateina, kiek pinigų surenkama, apskaita – ta pati.
Sedos seniūnijos gyventojai turi galimybę vietoje susimokėti ne tik už žemės nuomą, bet ir už butų nuomą. Buhalterė Joana Klibavičienė didelės bėdos dėl papildomo darbo nemato, tik prisipažino labiausiai baiminantis, kad kas neįbruktų padirbtų kupiūrų – pinigų patikrinimo aparato nėra.
„Mokesčių inspekcijos renkamus mokesčius galima sumokėti ir pašte, ir kredito unijoje, bet kur. Kodėl už žemės nuomą taip negalėtų būti?“ – stebėjosi buhalterė.
Tačiau valdininkai, užsimoję atimti galimybę už žemės nuomą susimokėti vietose, apie alternatyvas kalba atsargiai.

REIKIA PAPILDOMŲ INVESTICIJŲ
Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Naujokas „Santarvei“ paaiškino, kad seniūnijose atsisakyti mokesčių rinkimo pirmiausia verčia tai, kad ten esančių kasų patalpos neatitinka teisės aktų reikalavimų.
„Teisiškai imant jos neturi sąlygų teikti tokios paslaugos, nes patalpos nėra tinkamai įrengtos. Pagal teisės aktus, turėtų būti ne tik seifas, grotos, bet ir signalizacija“, – paaiškino vedėjas.
Seniūnijas tikrinantys kontrolieriai dėl kasų įrašo griežtas išvadas, tačiau patalpas įrengti pagal reikalavimus Savivaldybė neturi finansinių galimybių.
„Tuo labiau kad ir poreikio nėra. Pagal mūsų analizę, nedaug žmonių mokesčius moka seniūnijose. Su žemės nuomos deklaracija jie gauna ir mokėjimo kvitus. Gali juos užpildyti ir paprašyti, kad kas kitas mieste sumokėtų pinigus“, – didelių problemų neįžvelgė vedėjas.
Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Regina Raižienė skaičiais pailiustravo situaciją: vidutiniškai seniūnijoje už valstybinės žemės nuomą moka šimtas žmonių. Nors žemės nuomotojų yra ir daugiau, bet nemažai jų naudojasi elektronine bankininkyste ir už nuomą atsiskaito pervedimu.

DĖL ALTERNATYVOS DAR NEAIŠKU
Valstybinės žemės nuomos mokesčius administruoja Savivaldybės administracija. Sąskaita šiam mokesčiui surinkti atidaryta tik „Snoro“ banke.
R. Raižienė informavo, kad šis bankas pasirinktas dėl to, jog aptarnavimo mokestis – tik litas. Tačiau ji neatmetė galimybės, kad atsisakius seniūnijų paslaugų, bus ieškoma alternatyvos.
Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas Arvydas Pocius paaiškino, kad seniūnijos, kaip asignavimų valdytojos, veikia savarankiškai. Jos savo nuožiūra organizuoja buhalterijos, kasos darbą.
Tačiau vedėjas mano, kad jeigu kaimo žmonėms kils problemų dėl mokesčių už žemės nuomą, Savivaldybė ieškos alternatyvų bankui.
Seniūnijų atstovų teigimu, tokia alternatyva galėtų būti paštas, o kur yra – kredito unijos.
Židikų pašto viršininkė Benita Griciuvienė sutinka, kad už valstybinės žemės nuomą atsiskaityti pašte kaimo žmonėms būtų patogiausia.
„Gyventojai už patarnavimą moka skirtingai, priklausomai nuo to, kaip paštas susitaria su įmonėmis, kurioms mokesčiai pervedami. Kai kurios pačios kompensuoja šias išlaidas. Tačiau patarnavimo mokestis vis tiek mažesnis negu reikėtų mokėti už kelionę į Mažeikius“, – tvirtino pašnekovė.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: Susimokėti už valstybinės žemės nuomą kaimo žmonėms gali tekti vykti į banką Mažeikiuose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto