Neretai pajutę užgultą nosį, kylančią temperatūrą pagalvojame, jog tai paprasčiausia sloga. Tačiau šie į peršalimą panašūs požymiai gali būti klastinga liga – sinusitas, sukeliantis itin pavojingas komplikacijas.
Gydytojo otorinolaringologo Viktoro Braso teigimu, sinusitas yra sezoninė peršalimo liga. Ja besiskundžiančių žmonių padaugėja keičiantis orams, ypač pavasarį ir prasidėjus rudens darganoms. Nemažai šių susirgimų tenka gydyti ir žiemą.
POŽYMIAI PANAŠŪS
Į SLOGOS
Sinusitas yra nosies ir sinusų – kaukolės kauluose esančių ertmių gleivinės uždegimas.
Ligos požymiai – užgulta nosis, pakilusi temperatūra, skaudanti galva, maudžiantys skruostai, silpnumas bei nuovargis.
Naktį iš sinusų nenuteka gleivės, todėl ryte pabudus būna užgulta nosis. Dieną gleivės išsiskirsto, nuteka, todėl žmogus pasijunta geriau, tačiau kitą rytą vėl pabunda užgulta nosimi.
Sinusitas gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminis trunka nuo vienos savaitės iki mėnesio, lėtinis gali užtrukti ilgiau nei tris mėnesius.
Sinusitas dažniausiai vargina paauglius ir vidutinio amžiaus žmones. Kadangi sinusai ima formuotis 5–7 gyvenimo metais, maži vaikai sinusitu neserga.
SUSERGAMA PERŠALUS
Dažniausiai sinusitu susergama peršalus. Susirgimų itin pagausėja keičiantis orams.
Žmogaus nosies ir sinusų gleivinė per parą pagamina apie pusantro litro gleivių, kurios iš sinusų patenka į nosies ertmę, nosiaryklę, net skrandį. Kai peršąlame gleivių išsiskiria dvigubai daugiau. Sutrikus jų nutekėjimui, sinusuose, į kuriuos nepatenka oro, ima kauptis pūliai. Jie spaudžia sinusų sieneles, todėl veido, kaktos srityje jaučiame skausmą, kuris ypač sustiprėja pasilenkus.
„Iš kaulų ertmių nenutekančios gleivės ima gyventi kaip šiltnamyje. Joms ten šilta, nepatenka oras“, – apie ligos sukėlėjus pasakojo V. Brasas.
Paprastai sinusitas išsivysto praėjus šiek tiek laiko nuo slogos pradžios.
Kai kuriems žmonėms šios ligos požymiai atsiranda vos suslogavus. Tokie ligoniai serga sinusitu dėl nosies sandaros ypatumų.
Gleivių nutekėjimą gali blokuoti iškrypusi nosies pertvara. Tokiu atveju sinusitas išsivysto prisidėjus bakterinei infekcijai.
TINKAMĄ GYDYMĄ
PASKIRS GYDYTOJAS
Esant nestipriems ligos simptomams, kai nėra aukštos temperatūros, didelių galvos ir veido skausmų, būna tik sunku kvėpuoti, galima gydytis namuose naudojant vaistininko rekomenduotus vaistus, padedančius kvėpuoti per nosį. Tačiau geriausia kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kuris apžiūrėjęs paskirs tinkamą gydymą.
Gydant sinusitą dažnai skiriami priešalerginiai vaistai, nes bakterijos organizmą alergizuoja.
Pastaruoju metu medikai atsisako anksčiau buvusio populiaraus gydymo – sinusų šildymo. Manoma, jog tai skatina lėtinio sinusito vystymąsi.
Jeigu ligonį ima varginti stiprus galvos skausmas, o iš nosies bėga pūlingas sekretas, skiriami antibiotikai. Pasijautus geriau nutraukti antibiotikų kurso negalima, nes infekcija gali vėl atgyti, o liga paūmėti. Tuomet galimos sinusito komplikacijos.
KOMPLIKACIJOS
PAVOJINGOS
Sinusito sukeltos komplikacijos labai pavojingos. Jos gali žmogų suluošinti, paversti invalidu ar net sukelti mirtį.
Komplikacijų vystymąsi rodo patinęs veidas, akių vokai.
Sudėtingos komplikacijos būna atsiradus akiduobės uždegimui. Į akiduobę infekcija gali patekti labai greitai, nes tarp nosies ir akiduobės tėra plonos kaulinės pertvarėlės. Ši komplikacija gali baigtis net aklumu.
Pūliai taip pat gali prasiveržti ir į smegenis, o tai gali sukelti meningitą.
Greičiausiai komplikacijos išsivysto žmonėms, kurių organizmas yra nusilpęs.
Sinusitas tiriamas specialiu optiniu prietaisu – endoskopu. Juo per nosies angas pasiekiamos sinusų angos. Jei endoskopu diagnozė nepatvirtinama, daroma rentgeno nuotrauka.
Tačiau, gydytojo V. Braso teigimu, daryti rentgeno nuotraukas stengiamasi kuo rečiau.
Atsiradus komplikacijų ligoniai gali būti tiriami kompiuteriniu tomografu.
GALI PRIREIKTI
NET OPERACIJOS
Dažnai kartojantis sinusitui, reikia kuo greičiau išsiaiškinti jo priežastį.
Tai gali būti polipai, iškrypusi nosies pertvara. Tokiu atveju kartais prireikia net operacijos, per kurią gydytojas atveria ir praplatina natūralias sinusų angas.
Sinusito kamuojamiems žmonėms gydytojas V. Brasas pataria kuo dažniau apsilankyti prie jūros, nes nosies gleivinę gerai veikia drėgnas oras ir ore ištirpęs jodas. Kvėpuojant tokiu oru pagerėja gleivių išsiskyrimas, nebedžiūsta gleivinė.
Ilgai būnantiems sausose patalpose, patariama jas drėkinti, nes esant sausam orui išdžiūsta nosies gleivinė, o gleivėse yra medžiagų, sulaikančių bakterijas.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: V. Braso teigimu, komplikacijos greičiausiai išsivysto tiems, kurių organizmas nusilpęs.
