Šešėlinės ekonomikos indeksas Lietuvoje tarp Baltijos šalių yra mažiausias

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje Tvaraus verslo centro atliktas tyrimas rodo, jog šešėlinės ekonomikos indeksas mūsų šalyje yra mažiausias tarp trijų Baltijos šalių.

Šešėlinė ekonomika traukiasi?

2013-aisiais Lietuvos šešėlinės ekonomikos indeksas buvo 15,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Estijoje šis indeksas sudarė 15,7 proc., Latvijoje – 23,8 proc. BVP.
Nuo 2009 m. vykdomo tyrimo metu šešėlinės ekonomikos indeksas yra apskaičiuojamas remiantis Baltijos šalių verslininkų apklausa. Jis parodo privataus verslo įmonių vertinimus, koks yra neoficialios ekonominės veiklos lygmuo šalyje ir atskiruose sektoriuose. Apskaičiuojant indeksą įtraukiamos trys šešėlinės ekonomikos veiklos sritys – vokeliuose mokamas darbo užmokestis, nelegali darbo jėga ir į apskaitą netraukiamų pajamų įmonėse dalis. Tyrimo metu apklausta 500 verslininkų iš kiekvienos šalies.
Lyginant su 2012-aisiais, šešėlinės ekonomikos lygmuo Lietuvoje ir Estijoje sumenko, Latvijoje – padidėjo. Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje Tvaraus verslo centro ekonomistų teigimu, neoficialios veiklos dalis Latvijoje ūgtelėjo atsigaunant statybų sektoriui ir baigus įgyvendinti Tarptautinio valiutos fondo paskolos programą, pagal kurią turėjo būti mažinamas pilkosios ekonomikos mastas.

Didžiausias lygmuo – statybų sektoriuje

Tyrimo duomenimis, nuo 2009-ųjų šešėlinės ekonomikos mastai Lietuvoje tarp trijų Baltijos šalių visada buvo mažiausi. Per penkerius metus šis rodiklis mūsų šalyje sumažėjo daugiau kaip 2 proc. BVP.
Didžiausias šešėlinės ekonomikos lygis pastebimas Panevėžio regione, tuo tarpu Klaipėdos ir Šiaulių regionuose jis yra mažiausias.
Tyrime neskaičiuojami nelegalios ekonomikos, kaip kontrabanda, prostitucija ar narkotikų prekyba, mastai, nors šios veiklos sudaro pastebimą šešėlinės ekonomikos dalį. Šiame tyrime koncentruojasi į darbo rinką ir įmonių pajamas.
Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje Tvaraus verslo centro direktoriaus Arnio Saukos teigimu, statybų sektorius Lietuvoje turi didžiausią šešėlinės ekonomikos lygmenį – 19,4 proc. nuo BVP. Tuo tarpu Latvijoje šis rodiklis siekė net 45 proc.

Trūksta daugiau nei trijų milijardų litų

Verslininkų apklausa atskleidė, jog net 54,2 proc. respondentų Lietuvoje teigia, kad galimybė būti sugautam slepiant mokesčius siekia 76–100 proc. Kita vertus, Lietuvoje mokesčių slėpimas tarp verslininkų yra ir labiausiai toleruojamas.
Anot SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, pakantumas neoficialiai ekonominei veiklai, pagal „Eurostato“ duomenis, Lietuvoje ir Latvijoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Išanalizavus Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje tyrimo rezultatus, pasak jos, galima daryti išvadą, jog Lietuvos valdžios sektorius 2013-aisiais, neskaičiuojant kontrabandos ir kitų visiškai nelegalių veiklų, negavo apie 3 milijardus litų pajamų. Visiškai pažabojus šešėlį darbo rinkoje ir įmonių veikloje, būtų galima papildomai surinkti beveik milijardą litų gyventojų pajamų mokesčio, 200 mln. litų pelno mokesčio bei 2 milijardus litų „Sodros“ įmokų.

Toleruojame šešėlinės ekonomikos reiškinius

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko teigimu, pagrindinės šešėlinės veiklos vykdymo paskatos Lietuvoje yra tiesioginė nauda, kurią gauna verslas, dalį savo veiklos vykdydamas neoficialiai, taip pat žemas mokestinio sąmoningumo lygis, susijęs su žmonių nusivylimu valstybe bei nepasitikėjimu institucijomis, įsitraukimo į šešėlinę ekonomiką lengvumas bei galimybė išvengti sankcijų.
Anot jo, didžiausios rizikos sritys vykdyti šešėlinę veiklą jau kelerius metus nekinta – tai yra akcizinės prekės, atlyginimas „vokeliuose“, įvairi neregistruota gyventojų veikla, juridinių asmenų vengimas deklaruoti pajamas bei sąnaudų didinimas ir PVM sukčiavimas.
A. Klerausko manymu, pagrindinis Valstybinės mokesčių inspekcijos uždavinys yra skatinti verslininkus elgtis kitaip.
„Savotiškas paradoksas, – iš vienos pusės, Lietuvoje yra viena didžiausių tolerancija šešėlinės ekonomikos reiškiniams, iš kitos pusės – verslininkai pripažįsta, kad Lietuvoje būti nutvertiems yra didžiausia tikimybė. Todėl labai svarbu yra skatinimas elgtis kitaip“, – teigia A. Klerauskas.
Pasak jo, tokios priemonės galėtų būti gyventojų skatinimas kaupti čekius ir dokumentus už įsigytas prekes ir paslaugas, taip turint galimybę susigrąžinti dalį mokesčių ar dalyvauti loterijoje.