Gegužės 7-oji minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
Mūsų tautos šviesuolių spaudžiamas 1904 metais caras pasirašė nurodymą panaikinti spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą. Ši diena primena, koks svarbus spausdintas gimtasis žodis, vienijęs tautą XIX amžiaus antroje pusėje, kovojant prieš caro represijas, nukreiptas prieš tautą ir kalbą.
Nors spaudos draudimas labai apsunkino tautos gyvenimą, bet radosi pirmieji laikraščiai „Aušra“ (1883–1886, red. Jonas Basanavičius) ir „Varpas“ (1889–1905, red. Vincas Kudirka), kurie telkė tautą atgimti ir atkurti valstybingumą. Nelegalūs laikraščiai, anot literatūrologės Audronės Žentelytės, tai lyg lietuvių inteligentijos laiškai tautai, perteikiantys jai gyvybiškai svarbią informaciją. O 1904 metais pasirodo „Vilniaus žinios“ – pirmasis legalus lietuviškas laikraštis po spaudos draudimo laikotarpio.
Spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimas liudija vidinį išsilaisvinimą – galimybę viešai reikšti savo vertybes. Spauda – ne tik aktualijos, tai ir nuomonių įvairovės galimybė, tai priminimas apie skaudžias istorijos pamokas, būtinybę išlikti budriems, tai telkimas darbams, rūpestis dėl krašto, jo tradicijų, žmonių likimo. Bet tai ne tik žodžio laisvė, o ir atsakomybė už teisingą informaciją, didėjant dezinformacijos srautui.
Taip jau sutampa, kad gegužės 3 dieną 1991 metais pasirašyta Vindchuko deklaracija, skatinanti viso pasaulio šalių valstybes užtikrinti spaudos laisvę ir demokratiją, galimybę viešai išsakyti savo nuomonę ir turėti priėjimą prie įvairių nepriklausomų informacijos šaltinių. Taigi, gegužės 3-ioji – Pasaulinė spaudos laisvės diena.
Turbūt visi suprantame, kad tai, ką šiandien turime, – didžiulis pasiekimas, liudijantis vidinę mūsų laisvę ir galimybę viešai išsisakyti, išgirsti kitokią nuomonę.
Visus rašančius ir skaitančius sveikinu sulaukus Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos!
Genovaitė VALANTIENĖ
