Siautėjančios liūtys pridaro vis didesnių bėdų

Sekmadienio vakare pliaupusi liūtis paskandino miesto gatves, gyventojų namų, įstaigų rūsius, daržus, kai kur nutrauktas elektros energijos tiekimas.
Miestą aptarnaujančios tarnybos turėjo pakankamai darbo likviduojant liūties pasekmes.
Lietus nepraėjo be pėdsako ir ūkininkų laukuose.


VANDUO NENUBĖGA
Vakar Savivaldybėje surengtame rajono bei gyventojus aptarnaujančių tarnybų vadovų pasitarime pasidžiaugta, kad sekmadieninė liūtis Mažeikių rajone nepridarė tiek nelaimių, kaip kai kuriuose kituose šalies rajonuose. Nors lietus ir nepraėjo be pėdsakų, bet išvengta didelių avarijų, vėjovartų, nebuvo ir žmonių aukų.
Lietaus vanduo sekmadienį užtvindė daugelį miesto gatvių, sutriko automobilių eismas.
Mieste esantys požeminiai lietaus kanalizacijos tinklai nebesuspėja nutraukti tokios gausybės vandens, daug jo patenka ir į buitinių atliekų kanalizacijos sistemą. Naujieji buitinių nuotekų valymo įrenginiai nepritaikyti tokiam dideliam vandens srautui, tad dalis nuteka tiesiai į Ventos upę.
Bendrovės „Mažeikių vandenys“ direktorius Pranas Trakinis akcentavo, kad pagerinti lietaus vandenų surinkimų situaciją ateityje yra sudėtinga: Pavenčių gatvėje esantis vieno metro skersmens kolektorius surenka vandenį iš Ventos, Naftininkų ir Sedos gatvių pagrindinių trasų.
„Dabar turimi tinklai nėra pritaikyti tokiam vandens kiekiui surinkti. Juos pakeisti kol kas nėra galimybių. Dabar tik po liūčių galime patikrinti, ar tie tinklai neužsinešę, bet šiuo metu jie yra švarūs“, – tikino P. Trakinis.

BRANGU, BET REIKALINGA
Liūčių metu nemažai lietaus vandens patenka ir į buitinių nuotekų tinklus. Tai vėlgi sukelia nemaža problemų, bet ateityje jas galima išspręsti.
Valymo įrenginiuose yra įrengta automatinė kamera, reguliuojanti į juos patenkančio vandens kiekį, bet dėl to per liūtis susidaro vandens kamščiai mieste.
Kai prietaisai rodo, kad vandens kiekis labai didelis, sklendė atidaroma iki galo: tad dalis vandens patenka į valymo įrenginius, o jo perteklius – tiesiai į Ventos upę. Taip per paskutinius Mažeikiuose buvusius tris potvynius į upę pateko apie 5 tūkstančius kubinių metrų lietaus bei buitinių atliekų vandens.
P. Trakinio žodžiais, norint to išvengti, reikėtų grįžti prie pirminio projekto, kai buvo numatytas papildomas vandens surinkimo rezervuaras, į kurį ir būtų nukreiptas perteklinis vanduo, o praėjus potvyniui surinktas vanduo būtų nukreiptas išvalyti.
„Tokio rezervuaro statybai priešinosi projektuotojai, motyvuodami tuo, kad jame esantis vanduo skleistų nemalonų kvapą. Dabar gali tekti prie to projekto grįžti. Tai bus milijoninės investicijos, kartu ir didelė pagalba miestui“, – įsitikinęs P. Trakinis.

DINGSTA ELEKTRA
Tarnybos gavo nemaža pranešimų ir dėl tvinstančių daugiabučių namų rūsių. Tai P. Trakinis pavadino pačių gyventojų problema: jiems, padedant namą administruojančioms įstaigoms, reikėtų įsidėti uždarius, kurie potvynių metu neleistų sugrįžti kanalizacijos ir lietaus vandeniui.
Kaip ir visuomet per liūtis, taip ir dabar patvino P. Matulionio gatvėje esančio daugiabučio namo rūsys. Dalį kaltės dėl šios problemos prisiima „Mažeikių vandenys“, nes nespėja dirbti ten esantis iš šulinio vandenį pumpuojantis siurblys: jo darbas sutrinka todėl, kad dažniausiai perkūnijos metu ten nebelieka elektros.
„Dabar iš aštuonių metrų gylio šulinio išsiurbėme tik du metrus, tikimės į darbo pabaigą išsiurbti visą vandenį“, – vakar priešpiet žadėjo P. Trakinis.
Sekmadienio vakarą ugniagesių gelbėtojų pagalbos prireikė S. Nėries gatvės 23-iojo namo gyventojams. Čia patvino individualaus namo rūsys, o jo savininkė buvo išsigandusi, kad neįvyktų avarija dėl elektros instaliacijos: elektros lizdai (rozetės) rūsyje buvo 30 centimetrų aukštyje. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai vandenį iš rūsio išsiurbė.

VANDENĮ SIURBĖ PATYS
Laikinai einantis Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pareigas Gintaras Indrulis sakė, kad ugniagesiai gelbėtojai ypatingais atvejais žmonėms visada pasiruošę padėti. Kad siurbiant iš rūsio vandenį nebūtų užimti visi įgulos nariai, ugniagesiai gali paskolinti vandens siurblį, apmokyti juo dirbti žmogų ir tas galėtų tvarkytis savarankiškai, negaišinti ugniagesių.
Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas civilinei saugai Antanas Murauskas individualių namų gyventojams, kurių rūsiai linkę tvinti, siūlė patiems įsigyti paprasčiausius vandens siurblius ir prireikus vandenį išpumpuoti, o tarnybas kviesti tik ypatingu atveju.
Kaip pavyzdį specialistas pateikė to paties S. Nėries gatvės 23-iojo namo gyventojus, kurie savo turimu siurbliuku vandenį buvo pradėję pumpuoti patys.
Bendrovės „VST“ Mažeikių skyriaus viršininko pavaduotojas Juozas Kungys rekomendavo savo namų elektros instaliaciją susitvarkyti taip, kad prireikus būtų galima atjungti elektrą tik rūsy, o vandens pompą prisijungti iš namo, tuomet atsitikus avarijai nereikėtų be elektros palikti viso namo.
J. Kungys priminė, kad, pastebėjus vėtros ar užgriuvusio medžio nutrauktus laidus, reikia laikytis ypatingų saugos taisyklių: prie jų nesiartinti ir jokiu būdu neliesti rankomis. O jei tai aukštosios įtampos laidai, prie jų nesiartinti arčiau kaip per 8 metrus. Bet kokiu atveju reikia kviesti avarinę tarnybą.

PATVINO DARŽAI IR KIEMAI
Vakar rytą į redakciją keturių individualių gyvenamųjų namų savininkų vardu kreipėsi Laisvės gatvės 92-ojo namo gyventoja Irena Lingienė. Po sekmadieninės liūties patvino šaligatviai bei nuo jos namo iki pat Šiaurės gatvės esančių namų savininkų daržai.
„Čia taip baisiai dar nebuvę: plaukia mūsų bulvės, kopūstai, gėlynai ir žolynai. Aš vos iki trobos bepribrendu. Po vakarykščio lietaus visas vanduo nuo gatvės subėgo į mūsų teritoriją. Neseniai čia kažkas kažką kasinėjo, tad po to viskas ir prasidėjo“, – bėdojo mažeikiškė.
P. Trakinis sakė, kad šioje gatvėje klojama požeminė vandens trasa, tad visko gali būti, kad užgriuvo kokia nors pralaida ar užsikišo vamzdžiai.
„Mažeikių vandenų“ vadovas žadėjo viską išsiaiškinti ir padėtį ištaisyti.
Dėl tvinstančių individualių valdų „Mažeikių vandenų“ vadovai kaltės sau neprisiima. Direktoriaus pavaduotojas vicemeras Vytautas Mažeikis kalbėjo, kad prieš kaltindami jų įmonę žmonės turėtų pasižiūrėti į veidrodį, nes dažniausiai patvinsta dėl pačių savininkų kaltės: su niekuo nederinę jie užkasa griovius, pasodina veją, net medžius, o kai sklypas pradeda tvinti, ieško kitų kaltininkų.
„Čia mes, Mažeikių bendruomenė, turėtume dirbti kompleksiškai: jei ką kasam ar užkasam, turėtume pasiderinti su „Mažeikių vandenimis“, priešgaisrinėmis tarnybomis, o ne dirbti savavališkai“, – sakė V. Mažeikis.

PO REMONTO STOGAS NEATLAIKĖ
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius paprašė tarnybų vadovų esant reikalui žmonėms ateiti į pagalbą ir padėti išsiurbti vandenį iš užterštų šachtinių šulinių.
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus informavo, kad liūtis itin daug bėdų padarė lopšeliui-darželiui „Pasaka“, kur užtvino rūsys, bei „Ventos“ pagrindinei mokyklai. Per kiaurą mokyklos stogą buvo užlietos klasės, nukentėjo informatikos kabinetas ir jo įranga, vanduo pasiekė ir žemesnius aukštus: kai kur sugadinta aparatūra, kabinetuose mokytojų turėta mokomoji medžiaga. Per pamatus patvino ir mokyklos rūsys.
„Mokykla dabar renovuojama, stogo dengimo darbai jau buvo užbaigti. Nėra buvę, kad po renovacijos vanduo užtvindytų rūsį“, – stebėjosi A. Stonkus.
B. Kryžius sakė, kad viską įvertinus padarytus nuostolius bei avarijos padarinius turės likviduoti darbus čia atlikusi organizacija.
Avariniai yra Krakių bei Ruzgų pagrindinių mokyklų stogai, bet juos iki rudens bus pasistengta sutvarkyti.

SUGULDYTI KVIEČIAI
Dėl sekmadienio liūties su trumpalaike kruša nuostolių patyrė ir rajono žemdirbiai. Auksūdiškis Antanas Tenys sakė, kad krušos lyg ir nejutęs, bet liūtis išguldė šiek tiek kviečių ir vėl permerkė žemę bei grūdus.
„Dvi dienas galėjome šiek tiek pasidarbuoti, dabar vėl reikės šešių septynių dienų, kad galėtume pradėti kulti“, – apgailestavo A. Tenys.
Ūkininkų skaičiavimais, liūtis išguldė apie dešimt procentų dar nenukultų kviečių.
Žemės ūkio bendrovės „Aušra“, esančios Urvikių kaime, vadovas Viktoras Černookas sakė, kad kruša nuostolių bendrovės derliui nepadarė – buvusi labai trumpa.
„Gerai, kad buvome spėję nukulti žieminius rapsus – jie būtų stipriai nukentėję. Vasariniams dar nieko – tebėra neprinokę“, – sakė V. Černookas.
Laimutės STANKIENĖS nuotr.: Sekmadienio liūtis: vieniems problemos, kitiems – pramogos…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto