Šikšnosparniai kuriasi prie žmonių, bet jų draugijos nepageidauja

Jonavoje žiemojęs rudasis nakviša priklauso didžiausių Lietuvos šikšnosparnių rūšiai. Deivido MAKAVIČIAUS nuotr.

Šikšnosparniai – unikali žinduolių rūšis, aktyviai gyventi pradedanti naktimis, tad žmonės juos retai sutinka. Nemažai šių odinių gyvūnėlių gyvena ir Mažeikių rajone – jų aptikta dvylika rūšių.
Siekiant apsaugoti ir išsaugoti šiuos retus gyvūnus, gamtininkai pataria kuo mažiau kištis į jų gyvenimą.

Gyvena prie žmonių ir gamtoje

Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas, Renavo dvaro ansamblio rūmų vedėjas Deividas Makavičius pasakojo, kad Europoje gyvena per 40 šikšnosparnių rūšių, Lietuvoje užregistruota 15, nors viena rūšis nustatyta tik iš kaukolės: tą rūšį – ūsuotąjį pelėausį – speleologai atrado oloje Biržų rajone. Keturiolika šikšnosparnių rūšių galima matyti reguliariai.
Mažeikių rajone pastebima dvylika šikšnosparnių rūšių, dvi rūšys aptinkamos ne kasmet: patikrinus jų buveines pastebėta, kad vienais metais jie atsiranda, kitais jų vėl nėra.
Visas rūšis galima aptikti Renavo dvaro apylinkėse.

Populiariausios – dvi rūšys

Labiausiai Mažeikių rajone paplitusios dvi šikšnosparnių rūšys: Natuzijaus šikšniukas – mažas šikšnosparnis, dažniausiai gyvenantis arčiau žmonių – jų kolonijos gali būti palėpėse, mieste gali įsikurti net po daugiabučio namo palangėmis.
Kita rūšis, labiau mėgstanti gamtinę aplinką, vandenį, tai – vandeninis pelėausis. Būna, kad jis gyvena žmonių pastatuose, bet kaimo vietovėse, arba drevėse. Kai sutemsta, šie šikšnosparniai skrenda medžioti palei vandenį: naktį pašvietus žibintuvėliu matyti jų siluetai.
Žmonės dažnai susiduria su ilgaausiu ruduoju ausyliumi, kuris mėgsta žiemoti kaimo rūsiuose. Jų būna nedaug: po vieną, du ar tris. Tai plačiai paplitusi, bet ne tokia gausi šikšnosparnių rūšis.
Visos kitos Lietuvoje sutinkamos rūšys yra retesnės.

Patelės – atskirai nuo patinų

Šikšnosparniai įdomūs tuo, kad tai vieninteliai skraidantys žinduoliai, o voverės sklanduolės, tropiniuose miškuose paplitę kaguanai ne skraido, o sklando.
Šikšnosparniai ieško kiek galima šiltesnių vietų, vasarą – kur saulė labiausiai šildo, bet nėra tiesioginių jos spindulių. Jie renkasi pietinėje pusėje esančias pastoges, palėpes, nišas, vietas, kur yra koks nors plyšys. Vieni šikšnosparniai apsigyvena pastatuose, kiti – medžiuose: po atšokusia žieve, drevėse, taip pat inkiluose, kur galėtų dienos metu po naktinės medžioklės pailsėti. Šiluma reikalinga tam, kad gyvūnėlis išnaudotų mažiau energijos.
Renave aptinkamos šikšnosparnių rūšys įsikūrusios parke, rūmų pastatuose apsistoja patinėliai, o patelių kolonijos, nuo 10 iki 50 gyvūnėlių, gyvena atskirai nuo patinėlių vienoje ertmėje, senose medžių drevėse. Renavo dvaras šikšnosparniams labai tinkama vieta, kadangi čia daug senų, drevėtų medžių, yra vandens, pievų, vietų, kuriose maitinasi įvairios šikšnosparnių rūšys.
„Jei būtų senas parkas be vandens arba daug vandens ir jaunas parkas, tiek daug šikšnosparnių neturėtume“, – patikino D. Makavičius.

Apsigyvena… daugiabučiuose

D. Makavičius sako, kad daugelis žmonių nustemba sužinoję, jog kai kurios šikšnosparnių rūšys žiemoti kaip paukščiai išskrenda kitur. Nuskrenda vidutiniškai iki pusantro tūkstančio kilometrų: žiemoja Vidurio Europoje, kai kurie pasiekia kalnuotas vietas Čekijoje, Austrijoje, kur yra gausu urvų. Olandijoje šikšnosparniai žiemoja drevėse, nes ten klimatas šiltesnis.
Pastaruoju metu atliekant vis daugiau stebėjimų, nustatyta, kad Lietuvoje žiemoti lieka daugiau šikšnosparnių rūšių nei anksčiau manyta – žmonės vis daugiau su jais susiduria. Viena iš žiemojimo vietų yra miestų daugiaaukščiai blokiniai namai, kurie turi ventiliacines angas. Ortakiais iš butų cirkuliuojantis šiltas oras šikšnosparniams labai tinka.
Pasitaiko, kad atšilus orams, jie net įkrinta į gyventojų balkonus.
„Jonavos rajono Ruklos gyvenvietėje žiemos metu šikšnosparnis atsirado kambaryje. Iš nuotraukos pavyko nustatyti, kad tai tokia šikšnosparnių rūšis, kurios žiemavietė yra Vokietija. Nuvažiavus į vietą įsitikinome, kad tai tikrai ta rūšis – rudoji nakviša“, – pasakojo D. Makavičius.
Šios rūšies keliolika šikšnosparnių žiemą buvo rasta nupjauto medžio drevėje.
Dar kiti šikšnosparniai žiemą taip pat lieka Lietuvoje, tik iš įprastų buveinių pasitraukia 20–30 kilometrų, kur yra ypač geras rūsys. Lietuvoje yra keletas žiemaviečių, kurios pripažintos svarbiomis: Kaune tai yra išlikę fortų statiniai, Vilniuje – nebenaudojamas Panerio tiltas.

Šikšnosparniams nereikia trukdyti

Žiemojantiems šikšnosparniams D. Makavičius pataria netrukdyti, jų nežadinti, nes pabudę jie sunkiai beužmiega, išnaudoja daug energijos ir dažniausiai žūva, nes nebeturi maisto: šie gyvūnėliai yra vabzdžiaėdžiai, o žiemą tokio maisto nėra.
Šikšnosparniai yra naudingi, kadangi išnaikina daug vabzdžių, jie naudojami medicinos tyrimuose.
Pats mažiausias šikšnosparnis per naktį gali pagauti per du tūkstančius uodų, o jei tokių šikšnosparnių kolonijoje yra penkiasdešimt, tai nauda dar labiau akivaizdi.
Geriausia šikšnosparnių apsauga – išvis jiems netrukdyti. Pasitaiko, kad šikšnosparniai žiemą aptinkami sodų nameliuose, vietose, kur jie gali įlįsti. Žmonės turėtų būti pakantūs ir leisti šikšnosparniams peržiemoti, o paskui tas vietas užtaisyti, kad jie nebegalėtų į namelį patekti: tada šikšnosparniai susiras kitą vietą.
Geriausia būtų, kad prie namų gyvenantiems šikšnosparniams būtų iškelti inkilai – tada jie persikels į juos.

Gyvenimo sąlygos blogėja

Svarbiausia yra šikšnosparniams išsaugoti gyvenamąją aplinką. Jeigu anksčiau pievos buvo ganomos, šienaujamos, dabar tokio poreikio nebėra, tad būna, kad jos užželia krūmais, medžiais – šikšnosparniams tai nėra gerai.
Vyksta natūralūs procesai: užanka ežerai, vandens telkiniai užželia augmenija, upės skaidomos hidroelektrinių, vandens tėkmė sulėtėja, vanduo greičiau žydi, šikšnosparniai nebegali skraidyti virš vandens, pritrūksta maisto.
Didelę žalą šių gyvūnėlių populiacijai daro kertami seni, drevėti medžiai, žmonės stengiasi susandarinti savo rūsius, dideliuose rūsiuose įrengiamos kavinės, tad nyksta šikšnosparnių žiemavietės.
Europos Sąjungoje šikšnosparniai pripažinti viena iš prioritetinių gyvūnų rūšių, jiems ruošiamasi įkurti dirbtines žiemavietes.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto