Šildymo sezonas – smūgis piniginei

Už centralizuotai tiekiamą šilumą šį spalį rajono gyventojai turės mokėti dvigubai daugiau, nei mokėjo praėjusį. Šilumininkai žada, kad toliau šilumos kainos nebekils taip sparčiai – bent jau iki Naujų metų.
Tikimasi, kad padidėjusią finansinę naštą gyventojams padės palengvinti valstybės numatytos priemonės: nulinis pridėtinės vertės mokestis parduodant šilumos energiją bei kompensacijos, taikomos mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms.

Daugiabučiuose namuose radiatoriai turėtų pradėti šilti jau šią savaitę, nors daugelis gyventojų tik džiaugiasi, kad jau paskelbto šildymo sezono pradžia šiek tiek atitolo ir leidžia sutaupyti.

Pradės šią savaitę

Mažeikiuose šildymo sezonas oficialiai pradėtas nuo spalio 3 d. Pirmiausia radiatoriai pradėjo šilti rajono lopšeliuose-darželiuose, mokyklose ir sveikatos priežiūros įstaigose.
Praėjusiais metais švietimo, sveikatos priežiūros bei gydymo įstaigose šildymo sezonas buvo pradėtas nuo rugsėjo 28 d., o butus pradėta šildyti nuo spalio 6 d.

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Šiurys „Santarvei“ sakė, kad miesto daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose radiatoriai turėtų pradėti šilti dar šią savaitę. Tikslios datos administracijos vadovas, kurio įsakymu pradedamas šildymo sezonas, neįvardijo.
Jis priminė, kad šilumos vartotojai, suderinę su šilumos tiekėju, turi teisę patys nuspręsti dėl pastatų šildymo pradžios. Žinoma, tai turi būti daroma nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų higienos normų.

Atsižvelgia į pageidavimus

Galimybe šildymo sezoną pradėti anksčiau pasinaudojo kelių Viekšniuose esančių daugiabučių namų gyventojai. Namus administruojančios bendrovės „Admituras“ vadovas Antanas Barvydis „Santarvei“ sakė, kad radiatoriai jau šyla keturiuose daugiabučiuose namuose.
„Buvo surinkti daugumos gyventojų parašai, žmonės pageidavo anksčiau pradėti šildymo sezoną. Tai ir buvo padaryta“, – sakė A. Barvydis. Pasak direktoriaus, iš mažeikiškių tokių pageidavimų kol kas nebuvo sulaukta.

Tai, kad Mažeikių daugiabučių namų gyventojai neskuba prašyti šildyti jų butus, „Santarvei“ sakė ir kitos namus administruojančios bendrovės „Tavo pastogė“ vadovė Vaida Gureckytė.
„Kol kas prašymų pradėti šildymo sezoną daugiabučiuose nesame sulaukę. Kiek teko bendrauti su gyventojais, jie labiau pasisako už tai, kad šildymas būtų pradėtas kuo vėliau“, – informavo direktorė.

Tikisi, jog palengvins

Gyventojų noras sutaupyti yra pagrįstas, nes, pagal „Mažeikių šilumos tinklų“ bendrovės skelbiamas kainas, šildymas vidutiniškai brangs dvigubai. Tikimasi, kad situaciją sušvelnins nulinis pridėtinės vertės mokestis, kuriam pritarė Vyriausybė.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų rengėjai akcentavo, kad, toliau augant energetinių žaliavų kainoms pasaulio rinkose, norima iš dalies gyventojams sumažinti finansinę naštą už šildymą ir karštą vandenį 2022–2023 metų ir 2023–2024 metų šildymo sezonais.

Lengvatą ketinama padengti biudžeto lėšomis – Finansų ministerijos skaičiavimais, ateinantį šildymo sezoną dėl to šalies biudžetas netektų apie 54 mln. eurų, o dar kitą – apie 57 mln. eurų, jei energijos kainos jų metu išliks tokios pat kaip 2023 m. pirmąjį pusmetį.
Analogiška PVM lengvata atgaline data buvo pritaikyta nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., po to, kai kovo viduryje ypatingos skubos tvarka Seime priimtos Vyriausybės inicijuoto įstatymo pataisos.
Įprastas PVM tarifas siekia 9 proc.

Išaugo dvigubai

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ skelbia, kad spalio mėnesio vienos suvartotos šilumos kilovatvalandės kaina be pridėtinės vertės (PVM) sieks 8,45 cento, su PVM būtų 9,21 cento.
Pernai tuo pačiu metu kilovatvalandės kaina be PVM buvo 4,45 cento, su PVM – 4,85 cento. „Mažeikių šilumos tinklų“ generalinis direktorius Arūnas Čekanauskas pripažino, kad šilumos kainos gerokai šoktelėjo. Tam daugiausia įtakos turėjo pabrangęs biokuras.

„Biokuras stipriai brango, tačiau tikimės, kad toliau šiais metais kainos nebekils taip drastiškai. Esame sukaupę biokuro rezervą ir nemažą kiekį kieme supylę. Esame pasiruošę šiam šildymo sezonui ir biokuro neturėtų pritrūkti. O kaip bus kitais metais, neaišku, nes bus pasirašomos naujos sutartys su elektros tiekėjais. Tai gali turėti įtakos šilumos kainoms“, – kalbėjo A. Čekanauskas.
Pasak jo, įmonė yra visiškai pasirengusi ir bet kokiu momentu gali pradėti šildymą daugiabučiuose.

Mažeikiškiai nerimauja

„Santarvės“ kalbinti mažeikiškiai sakė, jog džiaugiasi, kad nėra skubama įjungti šildymo daugiabučiuose namuose. Žmonės baiminasi, kad, nepaisant suteiktų lengvatų ir numatytų kompensacijų, neišgalės susimokėti už šilumą.

„Kainos drastiškai auga. Ne tik šilumos, bet ir maisto produktų, paslaugų. Pensijos ir algos nedidėja tokiais pat tempais, kaip didėja kainos. Todėl tikrai laukia sunki žiema“, – susirūpinimo neslėpė Mažeikių gyventoja Bronelė.
Mažeikiškė Adelė pastebėjo: kai kurie vaistai taip pat pabrango arba pasidarė nebekompensuojami, todėl piniginė tuštėja dar labiau. O apie šildymo sezoną ir sąskaitas už butą ji išvis bijanti pagalvoti.

Šildo dar ne visur

Šildymo sezono pradžia ir švietimo įstaigų vadovus privertė pagalvoti, kaip galima būtų sutaupyti. Dar ne visose švietimo įstaigose yra pradėtas šildymas. Kitur šildoma tik iš dalies.
Apie tai „Santarvei“ sakė Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.

„Leidimas pradėti šildymo sezoną švietimo įstaigose yra gautas. Tačiau ne visose jau šyla radiatoriai. Direktoriai patys sprendžia, kada pradėti šildyti mokyklas, darželius. Kiti delsia siekdami sutaupyti. Tuo labiau kad ir lauko oro temperatūra tam yra palanki. Vyrauja gana šilti orai“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Jis akcentavo, kad yra gauti nurodymai „iš viršaus“ taupyti šilumos energiją, sumažinant temperatūrą patalpose vienu laipsniu. Kita vertus, yra ir reikalavimas laikytis higienos normų.
„Tikrai nė vieno direktoriaus neversiu prisukti radiatorių, kad vaikai sėdėtų šaltose klasėse. Viską darysime protingai ir vadovausimės higienos normomis“, – tvirtino A. Stonkus.

Gavėjų daugėja

„Mažeikių šilumos tinklų“ vadovas A. Čekanauskas sakė suprantantis žmonių nerimą dėl artėjančio šildymo sezono, todėl ragina juos kreiptis dėl valstybės numatytų kompensacijų. Tuo labiau kad jos dabar priklauso net vidutines pajamas gaunantiems šilumos vartotojams.
Apie tai, kad mūsų savivaldybėje daugėja kompensacijų gavėjų skaičius, liudija ir Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateikti duomenys.

Dėl šildymo, karšto bei šalto vandens kompensacijų 2020 m. buvo gauta 6 113 mažeikiškių prašymų. Pernai šis skaičius išaugo iki 6 198, šiais metais per dešimt mėnesių jau gauta 5 813 prašymų.
Šildymo išlaidų kompensacija (kietas kuras, elektra, dujos) 2020 m. paskirta 541 šeimai (782 asmenys), pernai – 677 šeimoms (993 asmenys), šiais metais per dešimt mėnesių – 408 šeimoms (707 asmenys).

Prašo supratingumo

Socialinės paramos skyriaus duomenimis, šiuo metu jau užregistruoti 1 037 prašymai dėl būsto kompensacijų už šildymą (vandenį) ar apšildymą, kai šildoma kitomis energijos rūšimis.
Skyriaus specialistai pažymi, kad gerokai padidėjus besikreipiančiųjų skaičiui, šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo procedūros gali užtrukti ilgiau nei įprastai.

„Prašome gyventojų supratimo ir kantrybės. Taip pat tų, kurie šiam šildymo sezonui jau yra apsirūpinę kuru, prašome dėl kompensacijos kreiptis vėliau, lapkričio ar gruodžio mėnesiais, nes kompensacija bus skaičiuojama nuo šildymo sezono pradžios“, – į mažeikiškius kreipiasi Socialinės paramos skyriaus specialistai.
Iš tiesų, pirmadienio rytą Socialinės paramos skyriaus priimamasis buvo sausakimšas. Mažeikiškių susirinko tiek, kad jie pykosi dėl užimtos eilės – nebežinojo, kas po kurio eina.

Keliami reikalavimai

Socialinės paramos skyriaus specialistai priminė, kam priklauso kompensacijos, kokius kriterijus reikia atitikti.
Kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie pajamas, gautas per 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas Všį „Registrų centras“.

Svarbu prisiminti

Gyventojai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas.
Atskirais atvejais siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali būti paprašyta pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną, malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

Taip pat svarbu prisiminti, kad iki 2024 m. balandžio 30 d.  pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo.